Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniau siejamas su vyresniu amžiumi, tačiau gydytojai pabrėžia – ši problema vis dažniau nustatoma ir jauniems žmonėms. Pagrindinė priežastis dažniausiai slypi ne genetikoje, o kasdienėje mityboje. Net ir atrodantys „nekalti“ produktai, vartojami per daug, gali palaipsniui didinti cholesterolio kiekį kraujyje ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, kuri būtina organizmui, tačiau jos perteklius kaupiasi kraujagyslių sienelėse, jas siaurina ir gali sukelti pavojingas komplikacijas, tokias kaip aterosklerozė, širdies smūgis ar insultas. Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausias žingsnis – sumažinti sočiųjų riebalų kiekį racione.
1. Sviestas – kasdienis įprotis, kuris tyliai augina cholesterolį
Sviestas daugeliui atrodo kaip natūralus ir net naudingas produktas, tačiau gydytojai primena, kad būtent jis yra vienas pagrindinių sočiųjų riebalų šaltinių kasdienėje mityboje. Per dažnas sviesto vartojimas gali greitai padidinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, net jei žmogus yra jaunas ir fiziškai aktyvus.
Svarbu suprasti, kad problema kyla ne dėl paties produkto, o dėl kiekio. Leistina sviesto norma – apie 20 gramų per dieną, įskaitant ir tą, kuris naudojamas gaminant patiekalus. Dažnai ši riba viršijama net to nepastebint: sviestas tepamas ant sumuštinių, dedamas į košes, kepinius, padažus.
Gydytojai rekomenduoja sviestą vartoti saikingai ir, jei įmanoma, dalį jo pakeisti augaliniais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, kuris turi daugiau nesočiųjų riebalų ir yra palankesnis širdžiai.
2. Kietasis sūris – baltymų šaltinis, kuris gali kelti cholesterolį
Kietasis sūris dažnai laikomas sveiku produktu, nes jame gausu baltymų, kalcio ir vitaminų A, D, B grupės. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad būtent kietasis sūris yra vienas iš produktų, keliančių cholesterolio kiekį, jei vartojamas per dažnai ir per dideliais kiekiais.
Problema slypi dideliame sočiųjų riebalų kiekyje. Vidutiniškai 100 g kietojo sūrio gali turėti apie 100–120 mg cholesterolio, o kai kuriuose brandintuose sūriuose šis skaičius dar didesnis. Daugiausia cholesterolio randama parmezane, ementalio tipo bei lydytuose sūriuose.
Gydytojai rekomenduoja:
- riboti kietojo sūrio kiekį iki maždaug 100–120 g per dieną;
- dažniau rinktis šviežesnius, liesesnius sūrius (pvz., mocarelą ar rikotą);
- nevalgyti sūrio kasdien kaip pagrindinio užkandžio.
Saikingai vartojamas sūris gali būti mitybos dalis, tačiau persistengus jis tampa vienu iš veiksnių, didinančių „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, net ir jauname amžiuje.
3. Dešrelės ir riebi mėsa – didžiausi sočiųjų riebalų „tiekėjai“
Nuotrauka: shutterstock.com
Dešrelės, riebesnė kiauliena, šoninė ar mėsos gaminiai dažnai laikomi greitu ir sočiu pasirinkimu, tačiau gydytojai būtent šiuos produktus įvardija kaip vienus pavojingiausių cholesterolio atžvilgiu.
Didžioji dalis sočiųjų riebalų, kuriuos žmonės suvartoja kasdien, atkeliauja būtent iš perdirbtos ir riebios mėsos.
Problema ne tik riebalų kiekyje, bet ir jų kokybėje. Dešrelėse, mėsos gaminiuose ir riebioje mėsoje dažnai gausu:
- sočiųjų riebalų,
- druskos,
- konservantų ir kitų priedų.
Toks derinys skatina „blogojo“ cholesterolio didėjimą ir spartesnį jo kaupimąsi kraujagyslių sienelėse. Net jauniems žmonėms, reguliariai vartojantiems dešreles ar riebų mėsos faršą, cholesterolio rodikliai gali kilti nepastebimai.
Gydytojai pataria:
- kuo rečiau rinktis perdirbtą mėsą;
- pirmenybę teikti liesesnei mėsai;
- vengti kepimo riebaluose, o mėsą dažniau virti ar kepti orkaitėje.
4. Kiaušiniai – maistingi, bet reikalaujantys saiko
Kiaušiniai dažnai laikomi beveik idealiu produktu dėl juose esančių baltymų ir kitų maistinių medžiagų. Vis dėlto gydytojai primena, kad būtent kiaušinio trynys turi itin didelį cholesterolio kiekį, todėl per dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį kraujo rodikliams.
Didžiausia cholesterolio koncentracija slypi ne baltyme, o trynyje. Reguliariai valgant daug kiaušinių, ypač kartu su sviestu ar kitais riebiais produktais, cholesterolio kiekis kraujyje gali pradėti kilti net jauname amžiuje. Dėl šios priežasties kiaušiniai dažnai tampa „nematomu“ rizikos veiksniu, nes atrodo sveiki ir nekalti.
Kaip vartoti kiaušinius saugiau
Gydytojai dažnai pataria riboti trynių kiekį ir, jei kiaušiniai valgomi dažnai, dalį jų keisti vien baltymais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paruošimo būdą – virti ar kepti be papildomų riebalų kiaušiniai kelia mažesnę riziką nei kepti svieste ar su riebiomis mėsomis.
5. Saldumynai – paslėpta cholesterolio didėjimo priežastis
Nors saldumynuose paties cholesterolio nėra, gydytojai pabrėžia, kad būtent didelis cukraus kiekis netiesiogiai didina cholesterolio lygį kraujyje. Perteklinis cukrus skatina riebalų kaupimąsi organizme, o tai ilgainiui veikia ir lipidų apykaitą.
Problema slypi ne tik akivaizdžiuose desertuose. Cukrus dažnai slepiasi kepiniuose, pusgaminiuose, saldintuose gėrimuose, padažuose ir net kai kuriuose „sveikuose“ produktuose. Reguliariai vartojant tokius maisto produktus, organizmas ima gaminti daugiau riebalų, kurie vėliau virsta padidėjusiu „blogojo“ cholesterolio kiekiu.
Ypač pavojinga, kai saldumynai vartojami kartu su riebiais produktais – tokie deriniai dar labiau apkrauna kraujagysles. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai įspėja, kad net jauniems žmonėms, kurie dažnai renkasi saldžius užkandžius, cholesterolio rodikliai gali blogėti nepastebimai.
Kai kasdieniai pasirinkimai lemia daugiau, nei atrodo
Produktai keliantys cholesterolio kiekį dažnai nėra neįprasti ar reti – tai maistas, kuris daugeliui yra įprasta kasdienybės dalis. Būtent todėl rizika dažnai lieka nepastebėta, ypač jauname amžiuje, kai dar nejaučiami jokie aiškūs simptomai. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad cholesterolio rodikliai gali blogėti tyliai ir palaipsniui.
Svarbiausia žinia – nebūtina visko atsisakyti iš karto. Didesnį poveikį sveikatai daro kiekis, vartojimo dažnis ir deriniai, o ne pavienis produktas. Sviestas, sūris, mėsa, kiaušiniai ar saldumynai gali likti mityboje, jei vartojami saikingai ir sąmoningai.
Ilgalaikėje perspektyvoje būtent mitybos įpročiai nulemia, ar kraujagyslės išliks elastingos, o širdis – apsaugota. Pastebima, kad laiku atkreipus dėmesį į tai, kas atsiduria lėkštėje, galima išvengti rimtų problemų ateityje, net neprireikus drastiškų pokyčių.