Ašarojimas ryte – tai signalas, kurio negalima ignoruoti, nors daugelis žmonių jį klaidingai priskiria paprastam nuovargiui ar prastam miegui.
Nedidelis kiekis balsvų gleivių po nakties poilsio yra visiškai normali apsauginė akies reakcija į aplinką.
Tačiau jei pabudus ašarojimas yra gausus, o jį lydi lipnios išskyros, niežulys ar vokų sunkumo jausmas, tai gali būti pirmieji kraujagyslių sklerozės ir glaukomos ženklai arba prasidėjęs rimtas uždegiminis procesas.
Kodėl akys sudrėksta: nuo sausumo iki uždegimų
Dažniausios ašarojimo priežastys slypi kasdieniuose įpročiuose arba nepastebimai besivystančiose būklėse.
Pavyzdžiui, sausų akių sindromas sukelia paradoksalią reakciją: ašarinės liaukos pradeda intensyviai gaminti skystį bandydamos kompensuoti drėgmės trūkumą.
Tačiau oftalmologai įspėja, kad už paprasto sudirgimo gali slypėti ir sisteminiai kraujotakos sutrikimai, kurie ilgainiui veikia regos kokybę.
Uždegiminiai procesai ir jų požymiai
Jei ryte jaučiamas vokų sulipimas, o išskyros įgauna geltoną atspalvį, tikėtina, kad organizme vyksta bakterinis konjunktyvitas arba blefaritas (vokų uždegimas).
Šios būklės reikalauja specifinio gydymo, nes negydomos gali pažeisti gilesnius akies audinius.
Alergijos taip pat dažnai pasireiškia būtent ryte, kai naktį kontaktuojama su dulkių erkutėmis ar kitais patalynėje esančiais alergenais, sukeliančiais stiprų gleivinės sudirginimą.
Glaukoma – klastingas regėjimo vagis
Viena pavojingiausių ligų, kurios ankstyvasis simptomas gali būti ašarojimas ir raudonos akys, yra glaukoma.
Tai liga, kurios metu sutrinka akies skysčio nutekėjimas, dėl to kyla akispūdis ir laipsniškai žūsta regos nervo skaidulos.
Klasta slypi tame, kad pradinėse stadijose žmogus dažnai nieko nejaučia, kol pažeidimai tampa negrįžtami ir regėjimo laukas pradeda negrįžtamai siaurėti.
Kada simptomai tampa akivaizdūs?
Vėlesnėse stadijose pasireiškia periferinio regėjimo susiaurėjimas, rūkas akyse bei spaudžiantis skausmas aplink akis ir smilkinius.
Kartais šiuos pojūčius lydi pykinimas ar net širdies ritmo pokyčiai. Itin pavojinga yra uždaro kampo glaukoma, kurios simptomai atsiranda staiga: stiprus paraudimas, ryškus skausmas ir staigus regėjimo prastėjimas.
Tai būklės, rodančios, kad pirmieji kraujagyslių sklerozės ir glaukomos ženklai buvo tiesiog praleisti ar ignoruoti.
Rizikos grupės: kas turėtų būti ypač budrūs?
Nors glaukoma gali pasireikšti bet kam, statistika išskiria tam tikras grupes, kurioms profilaktika yra gyvybiškai svarbi.
Apie 20 proc. atvejų liga vystosi net esant normaliam akispūdžiui – tam įtakos turi kraujagyslių spazmai, diabetas ar genetiniai veiksniai.
- Amžius: Žmonės nuo 40 iki 60 metų turėtų tikrintis kasmet.
- Lėtinės ligos: Sergantys diabetu, turintys kraujagyslių ar skydliaukės sutrikimų.
- Regėjimo ypatumai: Trumparegiai (ypač po 40 m.) ir toliaregės moterys (po 50 m.).
- Paveldimumas: Jei šeimoje jau buvo glaukomos atvejų, tikimybė susirgti išauga kelis kartus.
Prevencija ir kraujagyslių sveikata
Kadangi pirmieji kraujagyslių sklerozės ir glaukomos ženklai yra sunkiai pastebimi savarankiškai, oftalmologai rekomenduoja visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, atlikti reguliarias patikras net ir nesant jokių skundų.
Kraujagyslių būklė tiesiogiai lemia akies audinių maitinimą, todėl sveikas gyvenimo būdas, spaudimo kontrolė ir žalingų įpročių atsisakymas yra pamatiniai žingsniai saugant regėjimą.
Mityba, kurioje gausu antioksidantų, ir pakankamas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą.
Jei pastebite, kad ryte jūsų akys nuolat pilnos ašarų, neatidėliokite vizito pas specialistą. Šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius lašus, lazerines procedūras ar operacijas, kurios gali sustabdyti ligos progresavimą.
Taip pat skaitykite:
Sąmoningas požiūris į akių sveikatą
Rytinis ašarojimas neturėtų būti vertinamas tik kaip laikinas nepatogumas. Mūsų regėjimas yra vienas brangiausių pojūčių, o jo praradimas dažnai prasideda nuo labai subtilių pokyčių, kurių laiku nepastebime.
Reguliari oftalmologinė patikra po 40 metų tampa ne rekomendacija, o būtinybe, leidžiančia užkirsti kelią negrįžtamiems regos nervo pažeidimams.
Saugodami savo kraujagyslių sveikatą ir atidžiai stebėdami net menkiausius simptomus, galime užtikrinti skaidrų ir ryškų regėjimą iki pat gilios senatvės.