Papildai šiandien tapo daugelio kasdienybės dalimi – vieni vartoja vitaminus energijai, kiti – imunitetui ar grožiui. Tačiau vis dažniau specialistai pabrėžia, kad yra papildų, kuriuos žmonės vartoja veltui, nes jų poveikis minimalus arba visai neįrodytas.
Spalvingos pakuotės ir pažadai apie geresnę savijautą dažnai užgožia paprastą tiesą – kai kurių medžiagų organizmui tiesiog nereikia papildomai. Tokie papildai tampa ne investicija į sveikatą, o pinigų švaistymu.
1. Multivitaminai – kai visko po truputį, bet be realios naudos
Multivitaminai yra vieni populiariausių papildų pasaulyje. Daugelis juos vartoja „profilaktiškai“, tikėdamiesi sustiprinti imunitetą ar pagerinti savijautą.
Visgi daugybė tyrimų rodo, kad sveikam žmogui, kuris maitinasi įvairiai, tokie papildai neduoda apčiuopiamos naudos.
Didžioji dalis vitaminų, kurių gausu multivitaminų kapsulėse, jau ir taip gaunami su maistu. Organizmas jų tiesiog neišnaudoja, o perteklius pašalinamas natūraliai – dažniausiai per inkstus. Dėl to tokie preparatai tampa brangiu, bet neveiksmingu įpročiu.
Specialistai pabrėžia, kad geriau rinktis tikslingą papildymą – pavyzdžiui, geležį, jei nustatytas jos trūkumas, arba vitaminą D šaltuoju laikotarpiu, kai jo natūraliai stinga. Multivitaminai, nors skamba patraukliai, dažnai neatneša jokios realios naudos.
2. Kolagenas – grožio pažadas, kuris dažnai nepasiteisina
Kolagenas pastaraisiais metais tapo madingu papildų ingredientu. Reklamose teigiama, kad jis lygina raukšles, stiprina sąnarius ir suteikia odai elastingumo.
Tačiau daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad organizmas kolageno molekules suskaido į aminorūgštis – lygiai taip pat, kaip ir bet kokį kitą baltymą, todėl tiesioginis poveikis odai ar sąnariams yra labai ribotas.
Kai kurie tyrimai rodo nežymų pagerėjimą, bet tik vartojant dideles dozes ir ilgą laiką. Vis dėlto, toks efektas dažnai būna toks menkas, kad sunku jį atskirti nuo placebo.
Be to, kolageno papildai yra brangūs, o panašų aminorūgščių kiekį galima gauti iš paprasto baltymingo maisto – žuvies, kiaušinių ar ankštinių produktų.
Vietoj brangių kolageno kapsulių daug efektyviau pasirūpinti visaverte mityba, pakankamu vandens kiekiu ir vitamino C – būtent jis skatina natūralią kolageno gamybą organizme.
3. Detoksikaciniai papildai – „organizmo valymas“
Detoksikacijos idėja skamba patraukliai: išvalyti organizmą nuo „toksinų“ ir pradėti gyventi iš naujo. Būtent dėl to detoksikaciniai papildai tapo ypač populiarūs.
Tačiau medikai tvirtina – žmogaus organizmas pats puikiai atlieka valymosi funkciją, o papildomi „valikliai“ dažniausiai yra tiesiog rinkodaros triukas.
Kepenys, inkstai ir žarnynas kasdien natūraliai šalina nereikalingas medžiagas. Jokie papildai negali šios funkcijos „pagerinti“ taip, kaip žadama reklamose.
Kai kurie netgi gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ar sukelti virškinimo sutrikimų, ypač jei vartojami be priežiūros.
Užuot tikėjus detoksikacijos pažadais, daug efektyviau palaikyti natūralų organizmo balansą – gerti daugiau vandens, valgyti šviežių daržovių, pakankamai miegoti ir riboti perdirbtą maistą.
Kada papildai iš tiesų reikalingi
Nors kai kurie papildai vartojami be reikalo, yra situacijų, kai jie iš tiesų naudingi. Svarbiausia – atskirti realų poreikį nuo mados ar reklamos įtakos.
Vitamino D trūkumas
Gyvenant tam tikrose šalyse, saulės spindulių dažnai nepakanka, todėl vitamino D papildai žiemos metu gali būti būtini. Jis svarbus imunitetui, kaulų tvirtumui ir nuotaikai palaikyti.
Geležies ir B grupės vitaminų trūkumas
Vegetarai, veganai ar žmonės, kuriems nustatyta mažakraujystė, dažnai susiduria su geležies ir B12 vitamino stygiumi. Tokiu atveju papildai gali padėti atstatyti balansą ir pagerinti energijos lygį.
Nėštumo laikotarpis
Laukiantis kūdikio, organizmui reikia daugiau folio rūgšties, kalcio ir kitų maistinių medžiagų. Tokie papildai skiriami ne profilaktiškai, o remiantis aiškiu poreikiu, todėl jų nauda – reali.
Svarbiausia taisyklė – nepasikliauti vien reklama ar draugų patarimais. Tik gydytojas ar mitybos specialistas gali įvertinti, ar papildai tikrai reikalingi, ar tiesiog viliojančiai atrodo lentynoje.
Kaip išsirinkti, kad pinigai nebūtų išleisti veltui
Papildai gali būti naudingi, kai jų reikia konkrečiai sveikatos būklei arba nustatytas tam tikros medžiagos trūkumas. Tačiau aklas pasitikėjimas reklama dažnai priverčia žmones mokėti už tai, kas organizmui visai nereikalinga.
Prieš įsigyjant bet kokį papildą, verta atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su specialistu – tai padės išvengti tuščių išlaidų ir nusivylimo.
Rūpintis sveikata reiškia ne vartoti kuo daugiau, o pasirinkti tai, kas iš tiesų turi prasmę. Subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir reguliarus judėjimas kartais daro daugiau nei dešimtys tablečių.