Kraujas – tai gyvybės tėkmė, nuo kurios priklauso, kaip efektyviai mūsų kūnas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tačiau kai jis tampa per tirštas, cirkuliacija sulėtėja, o organai pradeda „dusti“ nuo deguonies trūkumo.
Tokia būsena nepastebimai didina širdies ir kraujagyslių ligų, trombozės bei insulto riziką.
Daugelis net neįtaria, kad nuolatinis nuovargis, galvos skausmai ar sunkumas kojose gali būti susiję būtent su kraujo klampumu. Laimei, tai būklė, kurią galima suvaldyti – pakanka šiek tiek pakeisti mitybą, gėrimo įpročius ir fizinį aktyvumą.
Pagrindiniai per tiršto kraujo požymiai
Tirštėjantis kraujas dažnai nesukelia staigių simptomų, todėl žmonės ilgai nejaučia, kad organizme vyksta pokyčiai. Vis dėlto kūnas siunčia subtilius signalus, į kuriuos verta įsiklausyti.
1. Dažni galvos skausmai ir svaigulys
Kai kraujas cirkuliuoja lėčiau, smegenys gauna mažiau deguonies. Dėl to gali dažniau skaudėti galvą, atsirasti sunkumo jausmas ar net trumpalaikis svaigulys.
2. Nuolatinis nuovargis
Per tirštas kraujas apsunkina deguonies tiekimą raumenims ir organams. Net po poilsio galite jaustis išsekę, tarsi kūnas nespėtų atsigauti.
3. Šaltesnės rankos ir kojos
Sulėtėjusi kraujotaka ypač jaučiama galūnėse – jos tampa vėsesnės, kartais net pamėlsta pirštų galiukai.
4. Padidėjęs spaudimas ir pulsas
Kad kraujas galėtų cirkuliuoti per siauresnius kraujagyslių kanalus, širdis turi dirbti intensyviau. Dėl to pakyla kraujospūdis, o širdies plakimas tampa stipresnis nei įprastai.
5. Odos paraudimas ar veido kaitimas
Kai kraujas tirštėja, padidėja eritrocitų kiekis, todėl oda gali įgauti rausvą ar net melsvą atspalvį, ypač skruostų srityje.
6. Kojų sunkumas, tinimas, venų išryškėjimas
Sunkios, pavargusios kojos dienos pabaigoje – dar vienas ženklas, kad kraujas teka per lėtai. Ilgainiui gali išryškėti venos ar atsirasti polinkis į varikozę.
7. Prastesnė koncentracija ir atmintis
Smegenims trūkstant deguonies, pablogėja dėmesio išlaikymas ir informacijos apdorojimas. Tokiais atvejais sunkiau susikaupti, o mintys veikia lėčiau.
Jei atpažinote kelis iš šių požymių, verta atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą – mitybą, gėrimų kiekį ir judėjimo trūkumą. Kraujo tirštumą galima natūraliai reguliuoti, ir tam nereikia sudėtingų priemonių.
Kodėl kraujas tampa per tirštas
Kraujo klampumas gali padidėti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai tai lemia mūsų kasdieniai įpročiai. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie sukelia šią problemą.
1. Skysčių trūkumas
Vienas dažniausių kaltininkų – paprasčiausias vandens stygius. Kai organizmas negauna pakankamai skysčių, kraujo plazmos kiekis sumažėja, o eritrocitų koncentracija padidėja. Rezultatas – kraujas tampa tirštesnis, o kraujotaka sulėtėja.
2. Netinkama mityba
Per didelis mėsos, rūkytų gaminių, saldumynų ar baltojo duonos vartojimas apkrauna kepenis ir skatina cholesterolio kaupimąsi. Tuo metu maisto produktai, turintys daug sočiųjų riebalų, tiesiogiai didina kraujo klampumą.
3. Mažas fizinis aktyvumas
Sėdimas gyvenimo būdas neleidžia kraujui cirkuliuoti normaliai – kraujas užsistovi, ypač kojose. Tai ne tik didina trombų riziką, bet ir lemia nuolatinį sunkumo jausmą.
4. Rūkymas ir alkoholis
Nikotinas ir alkoholis sutrikdo kraujagyslių darbą bei dehidratuoja organizmą. Dėl to kraujas tampa tirštesnis, o kraujagyslės praranda elastingumą.
5. Kai kurie vaistai
Diuretikai, hormoniniai ar kontraceptiniai preparatai gali skatinti skysčių pasišalinimą iš organizmo ir keisti kraujo sudėtį. Todėl, jei vartojate tokius vaistus, svarbu aptarti tai su gydytoju.
6. Kepenų veiklos sutrikimai
Kepenys atsakingos už baltymų, reguliuojančių kraujo klampumą, gamybą. Kai jų veikla sutrinka, keičiasi kraujo cheminė sudėtis, o tai skatina jo tirštėjimą.
7. Nepakankamas omega-3, vitaminų ir mineralų kiekis
Omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas E ir magnis padeda palaikyti gerą kraujo tėkmę. Jų trūkstant, kraujas tampa klampesnis, o ląstelės – mažiau elastingos.
Tirštėjantis kraujas nėra liga, o signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Gera žinia ta, kad šią būklę galima koreguoti – svarbiausia žinoti, nuo ko pradėti.
Kaip natūraliai pagerinti kraujo tekėjimą
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – vanduo. Dauguma žmonių per dieną išgeria vos pusę to, ko iš tiesų reikia organizmui. Kai trūksta skysčių, kraujas tampa tirštesnis, todėl širdis turi dirbti intensyviau.
Gerkite bent 1,5–2 litrus vandens per dieną, o karštomis dienomis – dar daugiau. Svarbu, kad tai būtų paprastas vanduo, o ne saldūs gėrimai ar kava.
Antras patarimas – mityba. Kai kurie produktai padeda skystinti kraują, kiti – priešingai, jį sutirština. Į savo racioną verta įtraukti alyvuogių ar linų sėmenų aliejų, žuvį, burokėlius, pomidorus, česnakus, citrinas, avižinę košę, kakavą ir uogas – ypač mėlynes, spanguoles bei avietes.
Kiekvieną dieną suvalgius bent kelis iš šių produktų, kraujas išlieka lengvesnis, o kraujagyslės – elastingesnės.
Venkite perdirbto maisto – rūkytų gaminių, dešrų, riebių sultinių, baltos duonos, grietinėlės, saldumynų. Jie apkrauna kepenis ir skatina cholesterolio kaupimąsi, todėl kraujas tampa klampesnis.
Nepamirškite judėti. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai kasdien gerina kraujotaką.
Ir, žinoma, svarbu vengti rūkymo bei perteklinio alkoholio. Šie įpročiai kenkia kraujagyslėms ir trukdo deguoniui pasiekti audinius.
Kai kraujas laisvai cirkuliuoja, kūnas gauna daugiau energijos, pagerėja miegas, o širdis dirba ramiau – tai paprasti, bet veiksmingi pokyčiai, galintys apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų.
Kai kraujas teka laisvai – kūnas atsigauna
Tirštas kraujas – tai ne tik medicininė sąvoka, bet ir ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio. Kai kraujas tampa klampus, širdis dirba sunkiau, ląstelės gauna mažiau deguonies, o energijos ima stigti.
Tačiau gera žinia ta, kad tai viena iš tų būklių, kurią galima pakeisti natūraliai – vandeniu, subalansuotu maistu ir aktyviu judėjimu.
Kiekvienas papildomas stiklinės vandens gurkšnis, pasivaikščiojimas ar lėkštė šviežių daržovių tiesiogiai padeda kraujui tekėti lengviau.