Susidūrimas su artimojo išėjimu yra vienas sunkiausių gyvenimo etapų, tačiau supratimas, kas vyksta su žmogaus organizmu, gali padėti suteikti jam ramybę ir tinkamą priežiūrą. Kūnas turi savo unikalią kalbą, kurią pasitelkia ruošdamasis galutiniam procesui.
Pagrindiniai kūno kalbos ženklai prieš mirtį pasireiškia per laipsnišką gyvybinių funkcijų lėtėjimą ir sąmonės pokyčius.
Žinant šiuos simptomus, lengviau suprasti, kada laikas tiesiog pabūti šalia, užtikrinant maksimalų komfortą ir emocinį saugumą brangiam žmogui.
Kvėpavimo pokyčiai ir „oro bado“ sindromas
Vienas ryškiausių fizinių indikatorių yra pasikeitęs kvėpavimo ritmas. Kai organizmas nebegali efektyviam darbui pasisavinti reikiamo deguonies kiekio, pasireiškia specifiniai simptomai, kurie gali gąsdinti aplinkinius, tačiau pačiam ligoniui jie yra natūralaus proceso dalis.
Dusulys ir oro stygius
Pasak „National Institute on Aging“ (NIA) ekspertų, dusulys, dažnai vadinamas „oro bado“ sindromu, yra dažnas reiškinys artėjant gyvenimo pabaigai.
Žmogui tampa vis sunkiau įkvėpti, o kvėpavimas gali tapti paviršutiniškas arba padažnėjęs.
Tai signalas, kad plaučių ir širdies veikla praranda savo pajėgumą palaikyti stabilią dujų apykaitą kraujyje.
Čeino-Stokso kvėpavimo fenomenas
Paskutinėmis valandomis gali pasireikšti Čeino-Stokso kvėpavimas – tai cikliškas procesas, kai po gilių įkvėpimų seka ilgos pauzės be kvėpavimo (apnėja).
Šį reiškinį dažnai lydi burbuliuojantys garsai gerklėje, atsirandantys dėl to, kad ligonis nebepajėgia nuryti seilių ar sekreto.
Nors šie garsai skamba dramatiškai, medikai teigia, kad pats žmogus tuo metu dažniausiai jau nebejaučia diskomforto.
Nuotrauka: shutterstock.com
Psichinė būklė ir sąmonės lygio pasikeitimai
Artėjant išėjimui, žmogaus vidinis pasaulis pradeda trauktis, o ryšys su išorine aplinka pamažu blėsta.
Tai pasireiškia per emocinius ir kognityvinius pokyčius, kuriems artimieji turėtų būti pasiruošę.
Depresija, nerimas ir budrumo praradimas
Padidėjęs nerimas ar net depresinės nuotaikos yra dažni palydovai. Žmogus gali jausti stiprų emocinį svorį, tačiau vėliau tai pereina į ketvirtąjį požymį – sumažėjusį budrumą.
Ligonis vis mažiau reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, gali nebeatpažinti balsų ar nebeturėti jėgų atmerkti akių. Tai yra būdas, kuriuo smegenys apsaugo žmogų nuo papildomo streso.
Mieguistumas ir stiprus nuovargis
Stiprus nuovargis arba nuolatinis mieguistumas tampa dominuojančia būsena. Žmogus gali miegoti didžiąją paros dalį, o pabudęs – greitai vėl grimzti į snaudulį.
Šis poilsio poreikis rodo, kad kūno energijos atsargos yra minimalios ir organizmas taupo jas tik patiems svarbiausiems vegetaciniams procesams palaikyti.
Fiziologiniai ženklai: apetitas ir cirkuliacija
Paskutiniuoju etapu organizmas pradeda atsisakyti nebūtinų funkcijų, tokių kaip maisto virškinimas ar temperatūros palaikymas galūnėse, skirdamas visus resursus širdžiai ir smegenims.
- Apetito praradimas: Žmogus visiškai atsisako valgyti ar gerti, nes virškinimo sistema nustoja dirbti. Prievartinis maitinimas šiuo metu gali sukelti tik papildomą kančią.
- Šaltos galūnės: Rankos, pėdos ar kojos tampa vėsios liečiant. Tai rodo, kad kraujotaka traukiasi į kūno centrą.
- Odos spalvos pokyčiai: Tam tikros kūno dalys, ypač nugaros srityje ar ant kojų, gali patamsėti, pamėlynuoti arba įgauti „marmurinį“ atspalvį.
- Širdies ritmo sulėtėjimas: Pulsas tampa silpnas ir nereguliarus, kol galiausiai visiškai sustoja.
Jus taip pat gali sudominti:
Išvada: supratimas suteikia ramybę
Svarbu suvokti, kad kiekvienas iš šių ženklų atskirai nebūtinai reiškia mirtį, tačiau jų derinys sergant sunkia liga yra aiškus indikatorius.
Pagrindiniai kūno kalbos ženklai prieš mirtį moko mus tylos ir buvimo šalia svarbos. Žinant, kad šaltos rankos ar pasikeitęs kvėpavimas yra natūrali pabaigos dalis, galime sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – atsisveikinimą, meilę ir dvasinę paramą iškeliaujančiajam.
Kūnas pamažu rimsta, užbaigdamas savo kelionę, todėl mūsų užduotis yra leisti tam įvykti oriai ir ramiai.
Šaltinis: National Institute on Aging (NIA)