Ar tikrai reikėtų gėdytis to, ką daro visi žmonės – net ir tie, kurie sėdi mokslo laboratorijose? Bezdėjimas paprastai siejamas su nejaukiomis situacijomis, juoku ar gėda, bet nauji tyrimai rodo visai kitą pusę: kvapnios dujos iš žarnyno gali būti naudingos jūsų smegenims. Skamba kaip pokštas, tačiau už šios minties slypi rimta biologija ir perspektyvos būsimam Alzheimerio ligos gydymui.
Kodėl bezdėjimas nėra tik juokų tema
Bezdėjimas yra visiškai natūrali kūno funkcija, rodanti, kad jūsų virškinimo sistema dirba. Maistas keliauja per žarnyną, jį skaido bakterijos, o šio proceso metu išsiskiria įvairios dujos.
Dalis jų pašalinama per burną (atsirūgstant), kita dalis – per žarnyną, ir tai, ką kasdien patiriame, yra tiesiog virškinimo šalutinis produktas.
Šios dujos atlieka ir praktinę funkciją – jos padeda sumažinti spaudimą žarnyne ir taip apsaugo nuo nemalonaus pilvo pūtimo, skausmo ar tempimo jausmo. Jei žarnyne dujos užsilaiko, gali atsirasti stiprus diskomfortas, todėl jų pasišalinimas – ne „blogas įprotis“, o apsaugos vožtuvas, kurį gamta mums įdiegė automatiškai.
Slaptas veikėjas – vandenilio sulfidas
Nemalonus kvapas, kurį dažnai siejame su „stipriu“ bezdėjimu, dažniausiai atsiranda dėl vandenilio sulfido – dujų, kurios kvapas primena supuvusius kiaušinius.
Skamba atstumenčiai, bet būtent šis junginys tapo mokslo žvaigžde. Tyrėjai pastebėjo, kad nedideliais kiekiais vandenilio sulfidas organizme gali veikti kaip signalinė molekulė, padedanti ląstelėms išlikti sveikoms.
Smegenyse ši duja dalyvauja subtiliuose cheminiuose procesuose: ji gali pakeisti tam tikrus baltymus taip, kad jie geriau atliktų savo funkciją ir neimtų elgtis „blogai“. Su amžiumi šios apsauginės sistemos silpsta, o sergant Alzheimerio liga jos atrodo dar labiau pažeistos. Būtent čia ir prasideda įdomiausia tyrimų dalis.
Ką parodė eksperimentai su pelėmis
Kad suprastų, kaip vandenilio sulfidas veikia smegenis, mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis, turinčiomis genetiškai sukeltais Alzheimerio ligai būdingus pakitimus.
Šioms pelėms buvo skiriamas junginys, iš kurio organizme lėtai išsiskiria vandenilio sulfidas. Gydymas truko kelias savaites, o dujos pamažu pasklisdavo po visą kūną, pasiekdamos ir smegenis.
Vėliau pelės buvo testuojamos elgesio ir atminties užduotimis: joms tekdavo prisiminti išėjimų vietas, naršyti platformas ar labirintus. Tie gyvūnai, kurie gavo vandenilio sulfido išskiriantį junginį, pasirodė gerokai geriau – jų atmintis ir judesių koordinacija buvo žymiai geresnė. Kai kuriuose testuose šis pagerėjimas siekė iki maždaug pusės lyginant su negydytomis pelėmis.
Kas vyksta smegenyse paprastais žodžiais
Alzheimerio liga dažnai siejama su dviem pagrindiniais procesais: nenormaliai besikaupiančiais baltymų gumulais ir žūstančiomis nervinėmis ląstelėmis.
Vienas iš svarbių baltymų šioje istorijoje – tau baltymas. Kai jis pradeda keistis, susisuka į siūlų raizginius, kurie užkemša nervinių ląstelių vidų ir trukdo joms normaliai dirbti.
Tyrėjai nustatė, kad vandenilio sulfidas gali paveikti fermentą, kuris skatina tau baltymo pavojingus pokyčius. Kai šios dujos yra tinkamame kiekyje, fermentas tampa mažiau aktyvus „blogąja“ prasme, todėl tau baltymas taip greitai nesugenda ir nesusiformuoja žalingi gumulai.
Rezultatas – lėtesnė nervinių ląstelių degeneracija ir geriau išlaikomos smegenų funkcijos.
Kodėl tai svarbu būsimam gydymui
Dar viena svarbi pastaba iš tyrimų: žmonių, sergančių Alzheimerio liga, smegenyse natūralaus vandenilio sulfido dažnai būna mažiau. Tai rodo, kad organizmo apsauginė sistema nebesugeba dirbti taip, kaip turėtų.
Jeigu pavyktų saugiai atkurti ar papildyti šios medžiagos kiekį, teoriškai būtų galima pristabdyti kai kuriuos ligos procesus.
Mokslininkai šiuo metu domisi būtent tokiais junginiais kaip tas, kuris buvo naudotas su pelėmis – jie lėtai išskiria vandenilio sulfidą, nesukeldami apsinuodijimo ar kitų pavojų. Tikslas – sukurti vaistus, kurie veiktų ne paviršinius simptomus, o pačias ligos šaknis, koreguodami smegenų chemiją.
Ar tai reiškia, kad reikia „daugiau bezdėti“?
Nors istorija apie bezdėjimą ir smegenų apsaugą skamba linksmai, svarbu aiškiai pasakyti: niekas nerekomenduoja specialiai „treniruoti“ pilvo pūtimo ar tyčia kvėpuoti dujomis. Tyrimuose kalbama apie labai tikslias, saugias vandenilio sulfido dozes, kurias organizmas gauna iš tam skirtų junginių, o ne iš kasdienių situacijų.
Vis dėlto šie atradimai leidžia į bezdėjimą žiūrėti kiek ramiau. Tai – ženklas, kad žarnynas dirba, bakterijos aktyvios, o organizme vyksta gyvybiškai svarbūs procesai. Jei nėra skausmo, kraujo, staigių pokyčių ar kitų nerimą keliančių simptomų, pats bezdėjimas nėra kažkas pavojingo.
Ką verta prisiminti paprastam skaitytojui
- Bezdėjimas yra natūrali ir naudinga organizmo funkcija, padedanti sumažinti žarnyno spaudimą.
- Nemalonų kvapą sukelia dujos, tarp jų – vandenilio sulfidas, kuris mažais kiekiais gali atlikti apsauginį vaidmenį smegenyse.
- Tyrimai su pelėmis rodo, kad lėtai išsiskiriantis vandenilio sulfidas gali pagerinti atmintį ir judesių kontrolę bei pristabdyti Alzheimerio ligai būdingus pokyčius.
- Mokslininkai tikisi šias žinias panaudoti kuriant naujus vaistus nuo neurodegeneracinių ligų.
- Tai nereiškia, kad reikia keisti kasdienius įpročius dėl bezdėjimo, bet tikrai leidžia į jį žiūrėti kiek mažiau gėdingai.
Galų gale, tai, kas atrodė tik nejauki kūno funkcija, pamažu tampa rimta moksline tema. O žinia paprasta: jūsų kūnas dažnai žino, ką daro – net tada, kai norėtųsi nuo gėdos prasmegti po žeme.