Apie tuštinimąsi dažnas susimąsto tik tada, kai kažkas pasikeičia. Kol viskas vyksta be skausmo ar diskomforto, atrodo, kad taip ir turi būti. Visgi organizmas per žarnyną gana aiškiai parodo, kaip jam sekasi. Nuolatinis pūtimas, spaudimas ar jausmas, kad ne iki galo palengvėjo, nėra atsitiktiniai dalykai, nors prie jų lengva priprasti.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad normalus tuštinimasis yra vienas paprasčiausių būdų suprasti, kas vyksta kūno viduje. Tai susiję ne tik su maistu, bet ir su nervų sistema, stresu, net miego kokybe.
Kai žarnynas dirba sklandžiai, dažnai geresnė ir bendra savijauta, o kai prasideda nukrypimai, jie dažnai būna pirmas signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.
Kaip atrodo normalus tuštinimasis pagal gydytojus
Gastroenterologai sutaria dėl vieno dalyko – čia nėra vietos spėlionėms ar asmeninėms interpretacijoms. Sveikam organizmui būdingas gana aiškus ritmas ir forma. Dažniausiai tai reiškia tuštinimąsi maždaug kartą per dieną, be didelių pastangų, skausmo ar skubėjimo jausmo.
Išmatos turėtų būti vientisos, minkštos, bet ne skystos, lengvai pasišalinti. Jei reikia ilgai sėdėti, stangintis ar jausti spaudimą pilve, tai jau ženklas, kad žarnynas dirba ne taip, kaip turėtų. Lygiai taip pat nerimą kelia ir per dažnas, vandeningas tuštinimasis, net jei jis neskausmingas.
Gydytojai dažnai remiasi vadinamąja Bristolio skale, kuri padeda įvertinti formą. Optimalia laikoma vidurinė forma – nei kieta kaip akmenukai, nei išsisklaidžiusi. Nukrypimai į abi puses rodo, kad virškinimo sistemai tenka per didelė apkrova arba jai trūksta tinkamų sąlygų dirbti sklandžiai.
Pokyčiai tuštinimesi dažnai rodo gilesnes organizmo problemas
Iš pradžių viskas atrodo nereikšminga. Truputį sunkiau pasišalina, kartais per minkšta, kartais tenka pasėdėti ilgiau. Tačiau tokie pasikeitimai retai būna atsitiktiniai ir dažniausiai kaupiasi palaipsniui.
1. Dažnis ima svyruoti
Viena diena be jokio noro, kitą kelis kartus iš eilės. Organizmas taip rodo, kad žarnyno ritmas išsiderino ir jam sunku prisitaikyti.
2. Reikia stangintis labiau nei anksčiau
Jei tuštinimasis reikalauja pastangų, žarnynas dirba per lėtai arba jam trūksta tinkamų sąlygų judėti natūraliai.
3. Atsiranda jausmas, kad ne viskas pasišalino
Net ir pasituštinus lieka sunkumas ar spaudimas. Tai dažnas ženklas, kad žarnynas nevisiškai išsituština.
4. Forma nuolat keičiasi
Kietos dalelės vieną dieną, per minkštos kitą. Tokie svyravimai rodo nestabilią virškinimo veiklą.
5. Dažnas pilvo pūtimas
Dujos kaupiasi ne be priežasties. Tai ženklas, kad maistas žarnyne užsibūna per ilgai arba virškinamas netolygiai.
6. Tuštinimasis susijęs su skubėjimu
Staigus poreikis eiti į tualetą, kurį sunku sulaikyti, rodo per greitą žarnyno reakciją.
7. Keičiasi spalva ar kvapas
Ryškūs, neįprasti pokyčiai dažnai susiję su virškinimo sutrikimais ar žarnyno mikrofloros disbalansu.
8. Atsiranda bendras diskomfortas po valgio
Sunkumas, tempimas ar nemalonūs pojūčiai rodo, kad virškinimo sistema dirba ne taip sklandžiai kaip turėtų.
Žarnynas ir nervų sistema veikia kaip viena komanda
Virškinimas nėra atskira kūno dalis, gyvenanti savo gyvenimą. Žarnynas tiesiogiai bendrauja su nervų sistema, todėl bet koks ilgalaikis stresas ar įtampa greitai atsispindi tualete. Kai galva pilna minčių, kūnas dažnai lieka įsitempęs, o žarnynas tai jaučia pirmas.
Svarbų vaidmenį čia atlieka klajoklio nervas. Jis perduoda signalus tarp žarnyno ir smegenų ir padeda organizmui pereiti į ramesnę būseną. Kai šis ryšys sutrinka, virškinimas tampa neprognozuojamas. Vieniems tai pasireiškia užkietėjimu, kitiems per dažnu tuštinimusi ar pilvo skausmais.
Dar viena svarbi grandis yra žarnyno bakterijos. Jos ne tik padeda virškinti maistą, bet ir gamina medžiagas, kurios veikia nuotaiką, miegą ir net motyvaciją. Kai bakterijų pusiausvyra išsiderina, keičiasi ne tik savijauta, bet ir tai, kaip dažnai ir kaip sklandžiai vyksta tuštinimasis.
Mityba ir kasdieniai įpročiai daro tiesioginę įtaką žarnynui
Žarnyno darbas labai greitai parodo, kaip gyvenama kasdien. Net ir nedideli įpročiai, kartojami ilgą laiką, gali pakeisti tuštinimosi ritmą. Dažniausiai problemos prasideda ne staiga, o pamažu, kai organizmas bando prisitaikyti.
Tiesioginę įtaką daro keli kasdieniai dalykai:
- Per mažas skaidulų kiekis maiste
- Nepakankamas vandens gėrimas
- Nereguliarūs valgymo laikai
- Ilgas sėdėjimas be judėjimo
Kai šie veiksniai susideda, žarnynas ima dirbti lėčiau, o tuštinimasis tampa nenuoseklus.
Judėjimas čia atlieka didesnį vaidmenį, nei dažnas įsivaizduoja. Net ir trumpas pasivaikščiojimas po valgio skatina žarnyno judesius ir padeda išvengti sunkumo jausmo. Ilgai sėdint, ypač prie kompiuterio, žarnynas tarsi užmiega.
Ne mažiau svarbus ir valgymo tempas. Kai valgoma skubant, dideliais kąsniais, virškinimo sistema gauna papildomą krūvį. Tai dažnai pasireiškia:
- Pilvo pūtimu
- Spaudimo jausmu
- Nepilno pasišalinimo pojūčiu
Tokie signalai rodo, kad normalus tuštinimasis pradeda tolti, net jei skausmo ar rimtų simptomų dar nėra.
Taip pat skaitykite – Senovinis gėrimas nuo vidurių užkietėjimo – poveikis po kelių dienų.
Yra signalų, kurių ignoruoti nebevalia
Kai kurie pokyčiai nėra tik laikinas nepatogumas. Jie rodo, kad organizmui jau per sunku prisitaikyti pačiam ir reikia pagalbos iš šalies. Tokiais atvejais delsti neapsimoka, nes kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau vėliau atstatyti pusiausvyrą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebimi šie požymiai:
- Nuolatinis vidurių užkietėjimas arba dažnas viduriavimas
- Kraujas išmatose ar ant tualetinio popieriaus
- Staigus, neplanuotas svorio kritimas
- Nuolatinis pilvo skausmas ar spazmai
- Naktiniai norai tuštintis
- Ilgai trunkantis pilvo pūtimas ir spaudimas
Tokie ženklai dažnai rodo ne tik virškinimo, bet ir bendresnes organizmo problemas. Kuo anksčiau jos įvertinamos, tuo paprasčiau rasti priežastį ir išvengti rimtesnių pasekmių.
Normalus tuštinimasis yra vienas aiškiausių rodiklių, kad žarnynas ir nervų sistema dirba darniai. Kai jis sutrinka ilgam, tai jau ne smulkmena, o ženklas, kad kūnas prašo daugiau dėmesio ir laiku suteiktos pagalbos.