Indijos sveikatos apsaugos sistema vėl susiduria su rimtu iššūkiu. Vakarų Bengalijos valstijoje, netoli tankiai apgyvendinto Kolkatos regiono, oficialiai patvirtintas mirtinai pavojingos infekcijos židinys.
Situaciją ypač apsunkina faktas, kad šiuolaikinė medicina prieš šį priešą kol kas neturi efektyvių ginklų – nėra nei patvirtintų skiepų, kurie apsaugotų nuo užsikrėtimo, nei specifinių vaistų gydymui.
Gydytojams tenka kovoti tik su simptomais, bandant palaikyti pacientų gyvybines funkcijas.
Virusas nepagailėjo ir medikų
Naujienų agentūra PTI praneša nerimą keliančią statistiką: šiuo metu jau užfiksuoti penki patvirtinti užsikrėtimo atvejai. Siekiant užkirsti kelią grandininei reakcijai, tarnybos ėmėsi griežtų priemonių – beveik 100 žmonių, turėjusių kontaktų su sergančiaisiais, buvo skubiai izoliuoti karantine.
Šis nipah virusas Indijoje pasižymi tuo, kad lengvai plinta ligoninės sąlygomis, jei nesilaikoma griežčiausių saugumo reikalavimų.
Tarp susirgusiųjų yra tie, kurie turėjo teikti pagalbą: gydytojas, slaugytoja bei kitas medicinos įstaigos darbuotojas. Pranešama, kad nors slaugytojos būklė rodo teigiamus pokyčius, kiti pacientai vis dar gydomi intensyviosios terapijos skyriuje ir jų būklė išlieka sunki.
Mirtinas pavojus iš gamtos
Ekspertai neabejoja, kad pirminis šio protrūkio šaltinis yra gamtinis. Manoma, kad pacientai užsikrėtė nuo gyvūnų. Pagrindiniai šio patogeno nešiotojai yra vaisiaėdžiai šikšnosparniai.
Užkratas į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio kontakto metu arba valgant maistą (dažniausiai vaisius), kuris buvo užterštas šikšnosparnių seilėmis, šlapimu ar išmatomis. Deja, vėliau infekcija gali plisti ir nuo žmogaus žmogui per kūno skysčius, todėl artimas kontaktas su ligoniu yra itin pavojingas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tai viena pavojingiausių zoonozinių ligų. Mirtingumo rodiklis yra šiurpinantis – priklausomai nuo protrūkio, jis svyruoja nuo 40 iki 75 procentų. Net ir tiems, kam pavyksta pasveikti, liga gali palikti ilgalaikių pėdsakų, pavyzdžiui, visą gyvenimą pasikartojančius traukulius.
Kaip atpažinti ligą?
Viena didžiausių problemų diagnozuojant šią infekciją yra ilgas inkubacinis laikotarpis. Pirmieji požymiai gali pasirodyti tik po 4 dienų, o kartais – net po trijų savaičių (21 dienos).
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, pradžia dažnai būna klaidinanti, nes primena paprastą peršalimą, tačiau būklė greitai prastėja.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Staigus karščiavimas ir aukšta temperatūra;
- Stiprus nuovargis ir bendras organizmo išsekimas;
- Galvos skausmas bei maudžiantys raumenys;
- Kvėpavimo takų problemos, tokios kaip kosulys, dusulys ar net pneumonija;
- Neurologiniai sutrikimai – galvos svaigimas, sumišimas, o sunkiais atvejais – encefalitas (smegenų uždegimas), galintis sukelti komą.
Specialistai baiminasi tolesnio infekcijos plitimo, todėl regionuose, kuriuose fiksuojamas protrūkis, rekomenduojama vengti bet kokio kontakto su laukiniais gyvūnais ir itin kruopščiai plauti vaisius bei daržoves.
Situacija stebima akylai
Nors šiuo metu protrūkis lokalizuotas viename regione, tarptautinės sveikatos organizacijos situaciją vertina itin rimtai. Atsižvelgiant į tai, kad šis virusas neturi specifinio gydymo, vienintelis efektyvus ginklas kovoje su juo išlieka griežta izoliacija ir prevencija.
Vietos tarnybos deda visas pastangas atsekti kontaktinius asmenis, kad užkirstų kelią platesniam epidemijos plitimui.
Tuo tarpu keliautojams, vykstantiems į šį regioną, patariama laikytis maksimalaus atsargumo ir vengti lankytis vietose, kur gali būti šikšnosparnių sankaupų.