Kartais atsikeliame ryte be jokio aiškaus negalavimo, tačiau vis tiek jaučiamės prastai – nėra jėgų, prasta nuotaika, viskas atrodo tarsi per rūką.
Nors kūnas tylus, o skausmų nejaučiame, bloga savijauta be priežasties vis tiek verčia sunerimti. Ir dažniausiai – ne be reikalo.
Tokia būsena dažnai suglumina: juk nesergame, nieko neskauda, tad kodėl organizmas siunčia signalą, kad kažkas ne taip?
Liaudies išmintis byloja, jog kūnas kalba net ir tada, kai mes jo nenorime klausyti.
O šiandien jau ir šiuolaikinė medicina tai patvirtina – bloga savijauta gali būti pirmas ženklas, kad kažkas vyksta giliau.
Toliau aptarsime, kokios gali būti šios būsenos priežastys, kada verta sunerimti, o kada – tiesiog skirti sau daugiau dėmesio ir poilsio.
Kas slypi už prastos savijautos be skausmo?
1. Lėtinis nuovargis ir perdegimas
Dažnas nuovargis, kuris neišnyksta net po poilsio, gali būti pirmas ženklas, kad organizmas perdegė.
Tai ypač būdinga tiems, kurie ilgai dirba įtampoje, mažai miega ar nepalieka laiko poilsiui.
Kūnas nebespėja atsigauti, ir nors nejaučiate fizinio skausmo. Emocinis ir psichologinis pervargimas daro savo.
2. Vitaminų ir mineralų trūkumas
Magnio, geležies, vitamino D ar B grupės vitaminų trūkumas dažnai pasireiškia ne konkrečiu skausmu, o nuolatine silpna savijauta.
Gali būti jaučiamas mieguistumas, dirglumas, sumažėjusi koncentracija.
Tai vienos dažniausių, bet dažnai nepastebimų priežasčių.
3. Hormonų disbalansas
Skydliaukės veiklos sutrikimai, hormoniniai svyravimai (ypač moterims) ar net antinksčių nuovargis gali pasireikšti kaip nuolatinė bloga savijauta.
Kūnas funkcionuoja tarsi sulėtintai, o žmogus jaučia, kad „kažkas ne taip“, nors objektyvių skausmų nėra.
4. Paslėpta depresija ar nerimo sutrikimai
Ne visos emocinės problemos pasireiškia ašaromis ar panikos atakomis.
Kartais depresija pasireiškia tiesiog apatija, nuovargiu, motyvacijos stoka.
Žmogus gali jaustis blogai, bet nesuprasti kodėl – nes emocinis fonas veikia kūną tyliai.
Kada verta sunerimti ir kreiptis pagalbos?
Būna dienų, kai bloga savijauta ateina tiesiog dėl nuovargio ar oro pokyčių – tai natūralu.
Tačiau yra atvejų, kai organizmo siunčiamų ženklų ignoruoti nereikėtų.
Net jei nieko neskauda, tai nereiškia, kad viduje viskas tvarkoje.
Nuolatinė savijauta prastėja
Jeigu jau keletą savaičių kasdien jaučiatės vangiai, niekas nebedžiugina, sunku susikaupti – tai signalas, kad tai ne vienkartinis nuovargis.
Tokiu atveju verta pasitarti su šeimos gydytoju ar atlikti profilaktinius tyrimus.
Kartais užtenka vieno kraujo tyrimo, kad paaiškėtų trūkstamas vitaminas ar uždegiminis procesas.
Keičiasi įpročiai ar emocinis fonas
Jeigu pastebite, kad vis mažiau bendraujate, nebenorite veiklų, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, sutrinka miegas ar apetitas – tai gali būti pirmieji psichologinių sunkumų ženklai.
Liaudies išmintis sako: „siela verkia per kūną“. Šiandien vis daugiau kalbama apie emocinės sveikatos svarbą – ir ne be reikalo.
Fiziniai simptomai be aiškaus pagrindo
Kartais blogą savijautą lydi tokie pojūčiai kaip širdies permušimai, prakaitavimas, galvos svaigimas ar virškinimo sutrikimai, nors visi tyrimai geri.
Tai gali būti psichosomatiniai simptomai – kai emociniai išgyvenimai pasireiškia per kūną.
Tokiu atveju svarbu ieškoti priežasčių giliau, ne tik fizinėje sveikatoje.
Ką galite padaryti patys?
Nors bloga savijauta be aiškios priežasties gali kelti nerimą, kartais užtenka kelių paprastų žingsnių, kad pradėtumėte jaustis geriau.
Tai – ne stebuklingi receptai, bet nuoseklūs, natūralūs veiksmai, kurie padeda atkurti vidinę pusiausvyrą.
1. Įsiklausykite į kūną
Skirkite laiko sau – be kaltės jausmo. Užduokite sau paprastus klausimus: „Ko man dabar labiausiai reikia?“, „Kas išsekina mano energiją?“.
Kartais atsakymai ateina jau po pirmo ramaus vakaro be telefono ar televizoriaus ekrano.
2. Subalansuokite mitybą
Liaudies medicina nuo seno pabrėžia, kad skrandis – tai antrieji smegenys.
Jeigu valgote nereguliariai, per greitai ar nuolat skubėdami, organizmas ima reaguoti.
Paprastas, natūralus maistas, šilti patiekalai ir pakankamas kiekis vandens – tai pirmieji žingsniai geresnės savijautos link.
3. Judėjimas – net ir minimalus
Net jei nesinori sportuoti, trumpas pasivaikščiojimas gryname ore jau gali pagerinti nuotaiką.
Judėjimas aktyvina kraujotaką, gerina hormonų balansą, mažina įtampą.
Senolių patarimas „išvaikščiok rūpesčius“ dažnai pasiteisina.
4. Miegas ir dienos ritmas
Pavargusios smegenys ir išsibalansavęs miego režimas gali stipriai paveikti savijautą.
Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, venkite ryškios šviesos prieš miegą.
Kokybiškas poilsis dažnai padaro daugiau nei papildai ar stimuliantai.
5. Ieškokite emocinės atramos
Pasikalbėkite su artimaisiais, draugais ar net psichologu. Kartais užtenka išgirsti: „tu ne vienas“, kad palengvėtų.
Emocinė parama – tai ne silpnumo ženklas, o natūralus žmogaus poreikis.
Pabaigai: išgirskite save – tylūs ženklai svarbiausi
Bloga savijauta be priežasties nėra vaizduotės vaisius. Tai – tylus, bet svarbus kūno ir emocijų signalas, kurio nevalia ignoruoti.
Kuo anksčiau sustojate, įsiklausote ir imatės veiksmų, tuo greičiau galite atgauti jėgas ir vidinę ramybę.
Kartais vien švelnumas sau, poilsis ir paprasti kasdieniai pokyčiai gali tapti esminiu lūžio tašku.
O jei pajusite, kad vieni nebesusitvarkote – kreipkitės. Pagalba visada šalia.
