Išgirdus žodį „vėžys“, daugelį žmonių sukausto paralyžiuojanti baimė, kuri dažnai kyla iš pasenusių žinių ar tiesiog klaidingos informacijos. Visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad ši diagnozė reiškia neišvengiamą pabaigą, tačiau medicina per pastaruosius dešimtmečius žengė milžinišką žingsnį į priekį.
Nepaisant pažangos, žemas informuotumo lygis apie ligos kilmę bei gydymo būdus sukuria palankią terpę sklisti pavojingiems pramanams.
Mitai apie vėžį ne tik baugina, bet ir gali tapti lemtingais, jei dėl klaidingų įsitikinimų žmogus atidėlioja vizitą pas gydytoją arba atsisako moksliškai pagrįstos terapijos.
Mitas apie „penkerių metų ribą“
Vienas labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų yra tiesiogiai susijęs su gyvenimo trukme po diagnozės nustatymo. Vis dar gajus manymas, kad onkologinis pacientas, net ir intensyviai gydomas, gyvena ne ilgiau nei penkerius metus.
Tačiau realūs statistiniai skaičiai piešia visai kitokį, daug labiau viltingą vaizdą. Statistika rodo, kad daugiau nei 60 % susirgusiųjų sėkmingai peržengia šį laikotarpį, pasveiksta ir gyvena dar daugybę metų be ligos atkirčio.
Svarbiausia suprasti, kad vėžys šiuolaikinėje medicinoje nebėra traktuojamas kaip viena bendra liga – tai šimtai skirtingų susirgimų, kurių kiekvienas turi savo specifinę eigą bei prognozę.
Esminis sėkmės veiksnys visais atvejais išlieka laikas. Kuo anksčiau navikas aptinkamas, tuo didesnė tikimybė ne tik suvaldyti ligą, bet ir visiškai pasveikti.
Ankstyvosios diagnostikos galia
Ankstyva diagnostika paverčia vėžį lėtine, sėkmingai kontroliuojama būkle, o ne mirties nuosprendžiu, kurio reikėtų bijoti.
Kai pakitimai pastebimi pirmosiose stadijose, gydymas būna kur kas švelnesnis ir efektyvesnis. Tai leidžia pacientams grįžti į pilnavertį socialinį ir darbinį gyvenimą.
Rūkymas prieš aplinkos taršą: kas pavojingiau?
Dažnai ieškome išorinių kaltininkų savo ligoms ir linkstame manyti, kad užterštas miestų oras ar prasta bendra ekologija yra pagrindiniai plaučių vėžio sukėlėjai.
Nors aplinkos kokybė turi tam tikros įtakos mūsų plaučiams, faktai išlieka negailestingi tabako produktams.
Tyrimų duomenys atskleidžia, kad net 87 % visų plaučių onkologinių ligų atvejų yra tiesiogiai susiję su nuolatiniu bei ilgalaikiu rūkymu.
Pasyvaus rūkymo spąstai
Pavojaus zonoje atsiduria ne tik tie asmenys, kurie patys dega cigaretę po cigaretės. Pasyvus rūkymas, kai namuose ar darbe nuolat kvėpuojama aplinkinių skleidžiamais dūmais, yra ne mažiau kenksmingas organizmui.
Todėl klaidinga manyti, kad gyvenant švaresniame regione rūkymas tampa „mažiau pavojingas“ sveikatai.
Tabako dūmai išlieka pagrindiniu agresyviu kancerogenu, kurio atsisakymas yra pati efektyviausia prevencinė priemonė.
Higienos priemonės ir išmanieji įrenginiai: ar verta bijoti?
Interneto erdvėje gausu sąmokslo teorijų apie kasdienius daiktus, kurios be reikalo didina visuomenės nerimą.
Pavyzdžiui, sklando mitas, kad muilas, šampūnai, antiperspirantai ar kitos kosmetikos priemonės gali išprovokuoti krūties vėžio atsiradimą.
Onkologai vieningai sutaria: įprastos higienos priemonės neturi jokios įrodytos įtakos navikų vystymuisi.
Panaši situacija pastebima ir su moderniomis technologijomis. Dažnas naudojimasis išmaniaisiais telefonais, planšetėmis ar kompiuteriais vis dar klaidingai siejamas su smegenų vėžio rizika.
Nors elektromagnetinė spinduliuotė yra tiriama dešimtmečius, iki šiol nėra gauta jokių mokslinių įrodymų, kad telefonai sukeltų onkologinius procesus galvoje.
Nuotrauka: shutterstock.com
Paveldimumas ir gyvenimo būdo įtaka
Daug kas klaidingai mano, kad vėžys yra „užprogramuotas“ šeimos genuose ir nieko negalima pakeisti. Jei artimi giminaičiai sirgo, likusiems šeimos nariams tai gali atrodyti kaip neišvengiama lemtis.
Tačiau tiesa yra ta, kad genetinės priežastys sudaro tik nedidelę dalį – maždaug 5–10 % visų užfiksuojamų atvejų. Likusi dalis priklauso nuo aplinkos ir mūsų kasdienių pasirinkimų.
Veiksniai, kuriuos kontroliuojate jūs
Tai reiškia, kad didžioji dauguma susirgimų priklauso nuo veiksnių, kuriuos mes patys galime efektyviai kontroliuoti. Sveika gyvensena čia vaidina kritinį vaidmenį:
- Subalansuota mityba padeda išlaikyti organizmo atsparumą uždegimams.
- Fizinis aktyvumas gerina medžiagų apykaitą bei stiprina imuninę sistemą.
- Žalingų įpročių atsisakymas dramatiškai sumažina kancerogenų kiekį kraujyje.
- Profilaktiniai patikrinimai leidžia aptikti pakitimus, kol jie dar netapo pavojingi gyvybei.
Išvada: žinios saugo gyvybę
Paneigus gajus mitus, tampa visiškai aišku: vėžys yra sudėtinga liga, tačiau ji nebėra nenugalima. Pakankamas medicininis raštingumas bei kritiškas požiūris į informaciją leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir nepasiduoti aklai baimei.
Reguliari sveikatos patikra ir sąmoningas gyvenimo būdas yra patys stipriausi ginklai, kuriuos turime savo rankose siekdami ilgo ir sveiko gyvenimo.