Kartais net smulkiausi mūsų kasdieniai įpročiai gali turėti kur kas didesnės įtakos sveikatai, nei įsivaizduojame. Ypač kai kalba pasisuka apie miegą – juk atrodo, kad čia svarbiausia tik išsimiegoti pakankamai valandų.
Vis dėlto naujas plataus masto tyrimas parodė, kad vienas iš populiarių poilsio ritualų gali būti glaudžiai susijęs su trumpesne gyvenimo trukme. Tai atradimas, kuris privertė suklusti net gydytojus – juk daugelis šį įprotį turime visai nesusimąstydami.
Kokį miego įprotį tyrėjai vadina pavojingu?
Mokslininkai iš Masačusetso bendrosios ligoninės 11 metų stebėjo daugiau nei 86 tūkstančius žmonių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ilgiau trunkantys ir nereguliarūs dienos miego epizodai gali būti glaudžiai susiję su trumpesne gyvenimo trukme.
Šie rezultatai stebina net gydytojus, nes iki šiol trumpi „power nap“ buvo laikomi naudingu įpročiu.
Didžiausią riziką, anot tyrėjų, kelia:
- Dienos miegas ilgesnis nei 30 minučių – užuot suteikęs energijos, toks snaudulys gali trikdyti natūralų paros ritmą.
- Miego grafiko nepastovumas – kai vieną dieną miegama pietų metu, kitą – tik vėlai popiet, organizmas praranda stabilų ritmą.
- Per dažni snauduliai – kai dienos miegas tampa kasdieniu ritualu, tai gali rodyti gilesnius sveikatos sutrikimus.
Tyrėjai pabrėžia, kad net ir atsižvelgus į kitus veiksnius – amžių, gyvenimo būdą, rūkymą ar alkoholio vartojimą – šis pavojingas ryšys išliko. Tai rodo, kad pats įprotis gali turėti savarankiškos įtakos sveikatai, o ne būti tik šalutinis kitų problemų ženklas.
Kodėl ilgi snauduliai gali kenkti sveikatai?
Nors trumpas pogulis dažnai vadinamas geriausiu energijos užtaisu, ilgesnis nei pusvalandžio miegas veikia priešingai. Pasak mokslininkų, tokiu metu organizmas panyra į gilesnes miego fazes, todėl nubudus jaučiamas sunkumas, mieguistumas, o ilgainiui trikdoma visa paros ritmų sistema.
Tyrėjai taip pat svarsto, kad nereguliarus ar per ilgas dienos miegas gali būti susijęs su tam tikromis ligomis, kurios dar nebuvo diagnozuotos. Pavyzdžiui, jis dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems širdies ar medžiagų apykaitos sutrikimų, sergantiems diabetu ar depresija. Tokiu atveju pats miego įprotis tampa tarsi „įspėjamasis signalas“, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.
Dar viena priežastis – uždegiminiai procesai ir hormonų pokyčiai. Dienos miegas neįprastu metu gali paveikti kortizolio, serotonino bei kitų cheminių junginių pusiausvyrą, o tai daro įtaką tiek širdies, tiek nervų sistemai.
Kaip pažymima tyrime, publikuotame „Daily Mail Health“, net po 11 metų stebėjimo ryšys tarp šio įpročio ir ankstyvesnės mirties rizikos išliko itin aiškus.
Kaip suprasti, ar jūsų snaudimas tampa pavojingas?
Ne kiekvienas trumpas pogulis yra žalingas. Gydytojai sutaria, kad 15–20 minučių trukmės miegas gali padėti atsigauti, pagerinti koncentraciją ir net sumažinti streso lygį. Tačiau yra keli ženklai, rodantys, jog jūsų įprotis gali kelti riziką sveikatai.
Jeigu pastebite, kad:
- Po dienos miego jaučiatės dar labiau pavargę;
- Miego trukmė nuolat viršija pusvalandį;
- Snaudimo laikas nuolat keičiasi ir nėra stabilus;
- Naktį sunkiai užmiegate arba dažnai prabundate,
tai gali reikšti, jog jūsų organizmas nebesusitvarko su natūraliu ritmu. Tokiu atveju snaudimas ne atstato jėgas, o dar labiau išbalansuoja.
Medikai pataria į tokius požymius žiūrėti rimtai. Kartais tai tik įpročio klausimas, bet kartais – ženklas, kad slypi gilesnės sveikatos problemos, kurios be gydytojo pagalbos gali progresuoti nepastebimai.
Ką rinktis vietoj ilgo snaudimo?
Jeigu po pietų nuolat jaučiatės pavargę, pirmiausia verta paieškoti kitų būdų, kaip atsigauti, o ne gulti ilgam poguliui. Specialistai pabrėžia, kad dažnai nuovargis kyla ne dėl miego trūkumo, o dėl netinkamos dienos rutinos. Kartais užtenka daugiau judėti, išeiti pasivaikščioti gryname ore ar trumpam pakeisti veiklą.
Vietoj snaudimo ilgam, daug naudingiau leisti sau atsipalaiduoti kitais būdais – paklausyti ramios muzikos, kelias minutes pabūti tyloje ar atlikti kvėpavimo pratimus. Tokia pauzė atgaivina protą, bet neišbalansuoja organizmo ritmo, todėl naktį išlieka lengviau užmigti.
Žinoma, būna dienų, kai akys pačios merkiasi. Tokiu atveju trumpas, 15–20 minučių miegas gali būti tarsi „perkrovimas“. Tačiau svarbu neperžengti ribos – ilgesnis snaudimas gali ne tik sugadinti vakaro poilsį, bet ir, kaip rodo tyrimai, turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Išvados
Nors trumpas pogulis gali būti maloni atgaiva, tyrimai rodo, kad ilgesni ar nereguliarūs dienos miego įpročiai gali turėti rimtų pasekmių. Jie ne tik trikdo organizmo vidinį laikrodį, bet ir gali būti susiję su padidėjusia ankstyvos mirties rizika.
Miego įpročiai ir sveikata yra glaudžiai susiję. Tai reiškia, kad nepakanka vien tik skaičiuoti miego valandas – svarbu ir tai, kokius kasdienius įpročius turime. Ilgi ar nereguliarūs poguliai gali būti ženklas, kad organizmas nebegauna to, ko jam reikia, arba kad slypi gilesnės sveikatos problemos.
Todėl rūpinantis savo savijauta verta rinktis nuoseklų gyvenimo ritmą, užtikrinti kokybišką nakties poilsį ir saikingai žiūrėti į dienos miegą. Tik toks požiūris padės išsaugoti energiją dienai ir stiprą sveikatą ateičiai.
