Sveikos gyvensenos banga daugelį privertė atsisakyti kavos ir ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų. Viena populiariausių – iš Pietų Amerikos kilusi matės arbata (Paragvajaus šventagaršvė).
Ji giriama už gebėjimą akimirksniu praskaidrinti protą, panaikinti nuovargį ir suteikti energijos visai dienai be nemalonaus širdies plakimo.
Tačiau už egzotiško pavadinimo ir vitaminų gausos slypi mirtinas pavojus, apie kurį gėrimo etikėtės nutyli. Pasirodo, tradiciniu būdu paruoštas puodelis šio gėrimo savo toksiškumu gali prilygti grandininiam rūkymui.
Kodėl augalas tampa nuodu?
Pati savaime šventagaršvė nėra nuodinga – joje gausu vitaminų A, B, C ir vertingų antioksidantų. Problema slypi senoviniame apdorojimo būde, kuris naudojamas iki šiol.
Kad lapeliai įgautų tą specifinį, dūmo poskoniu pasižymintį aromatą, jie yra džiovinami virš atviros ugnies. Būtent čia įvyksta lemtingas pokytis. Džiovinimo metu lapai tarsi kempinė sugeria degimo produktus – policiklinis aromatinius angliavandenilius (PAH).
Tai yra tos pačios kancerogeninės medžiagos, kurios randamos cigarečių dūmuose ir ant grotelių pridegusioje mėsoje. Ekspertai skaičiuoja, kad viename puodelyje tradicinės, dūmuose džiovintos matės gali būti tiek pat benzo[a]pireno, kiek jo gautumėte surūkę apie 100 cigarečių.
Karštis veikia kaip vėžio katalizatorius
Antrasis smūgis organizmui suduodamas per temperatūrą. Matė tradiciškai geriama per specialų metalinį šiaudelį (bombilą), kuris neleidžia skysčiui atvėsti pakeliui į burną.
Jei gėrimas yra karštesnis nei 65°C, jis nudegina jautrią stemplės, gerklų ir skrandžio gleivinę. Nuolatinis terminis žalojimas sukelia lėtinį uždegimą, o kai į tokią pažeistą terpę patenka kancerogenai iš dūmų, susidaro ideali audra vėžinėms ląstelėms daugintis.
Atlikti išsamūs tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp reguliaraus karštos matės vartojimo ir drastiškai išaugančios onkologinių susirgimų tikimybės. Mokslininkai nustatė, kad šio gėrimo mėgėjams rizika susirgti stemplės vėžiu gali padidėti net tris kartus, lyginant su tais, kurie jo nevartoja.
Organų sistemoms kyla didžiausias pavojus
Toksinės medžiagos, patekusios į organizmą su šia arbata, veikia ne tik virškinimo traktą. Jos absorbuojamos į kraują ir išnešiojamos po visą kūną, pažeisdamos skirtingus organus.
Pavojus gresia šioms sritims:
Stemplė ir gerklos. Tai pirmoji fronto linija, kuri kenčia nuo karščio ir kancerogenų. Pirmieji simptomai gali būti sunkumas ryjant ar nuolatinis perštėjimas.
Kepenys. Kadangi kepenys yra pagrindinis organizmo filtras, jos priverstos apdoroti visus iš arbatos gautus toksinus. Ilgainiui tai gali sukelti kepenų ląstelių pažeidimus.
Plaučiai. Nors skamba keistai, tačiau matėje esantys junginiai yra identiški tabako dūmams, todėl ilgalaikis vartojimas siejamas ir su plaučių navikų rizika.
Žarnynas ir kasa. Kancerogenai dirgina žarnyno sieneles, o tai gali paskatinti polipų formavimąsi ar piktybinius pakitimus kasoje.
Kūnas siunčia aiškius pavojaus signalus
shutterstock.com
Dažniausiai rimtos problemos neatsiranda per vieną naktį. Organizmas ilgą laiką bando įspėti mus apie žalą, kurią daro karštas ir kancerogenų pilnas gėrimas, tačiau mes tuos ženklus dažnai ignoruojame arba nurašome paprastam peršalimui.
Jei esate didelis šios arbatos mėgėjas, turėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos pojūčius:
- Nuolatinis sunkumas ryjant kietą maistą
- Nepraeinantis gerklės perštėjimas rytais
- Užkimęs balsas be aiškios priežasties
- Degančio skausmo pojūtis už krūtinkaulio
- Dažnas ir varginantis refliuksas
Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, tai yra rimta priežastis nedelsiant stabtelėti ir leisti stemplei pailsėti.
Ignoruojant šiuos signalus, lėtinis uždegimas gali tyliai progresuoti į negrįžtamus audinių pakitimus, kurių gydymas vėliau būna itin sudėtingas.
Kaip apsaugoti save neatsisakant gėrimo?
Tai nereiškia, kad turite išmesti visas arbatos atsargas. Svarbiausia – tapti sąmoningu vartotoju ir keisti paruošimo įpročius.
Pirmiausia, ieškokite pakuočių su užrašu „Unsmoked“ (nedžiovinta dūmuose) arba „Air dried“ (džiovinta oru). Tokia matės arbata yra apdorojama be atviros ugnies, todėl joje nėra pavojingų dūmų dalelių.
Antra taisyklė – temperatūra. Niekada nepilkite verdančio vandens. Leiskite jam atvėsti bent 5–7 minutes po užvirimo (iki maždaug 60–65 laipsnių). Taip ne tik apsaugosite savo stemplę nuo nudegimų, bet ir išsaugosite daugiau naudingųjų augalo savybių be mirtinos rizikos.