Medicina nuolat ieško atsakymų į klausimą, kodėl vieni žmonės suserga sunkiausiomis ligomis, o kitiems pavyksta jų išvengti visą gyvenimą. Nors gyvenimo būdas ir aplinka vaidina kritinį vaidmenį, mokslininkai vis dažniau atsigręžia į genetiką.
Sukaupti ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad kraujo grupės ir vėžys turi tam tikrą statistinį ryšį, kuris padeda geriau suprasti individualų žmogaus organizmo pažeidžiamumą tam tikroms onkologinėms būklėms.
Kas rečiausiai serga vėžiu: milijono pacientų analizė
Švedų mokslininkų atlikta analizė nebuvo atsitiktinė – tyrėjai išnagrinėjo daugiau nei milijono pacientų medicininius duomenis.
Tyrimo objektu tapo žmonės, kuriems skirtingais laikotarpiais buvo diagnozuotos įvairios vėžio formos. Surinkti duomenys leido pastebėti akivaizdų dėsningumą: tarp visų onkologinėmis ligomis sergančių pacientų rečiausiai pasitaikė asmenys, turintys pirmąją kraujo grupę.
Mokslininkai pabrėžia, kad kraujo grupė pati savaime nėra tiesioginė ligos priežastis. Ji veikiau yra vienas iš paveldimų veiksnių, nulemiantis tam tikras organizmo reakcijas į uždegiminius procesus.
Pirmosios grupės savininkai statistiškai dažniau pasižymi specifiniu imuninės sistemos atsaku, kuris leidžia efektyviau kovoti su pirmosiomis pakitusiomis ląstelėmis.
Rizikos zonos kitoms kraujo grupėms
Nors pirmosios grupės atstovai gali jaustis kiek saugiau dėl tam tikrų diagnozių, kitų grupių turėtojai turi savų iššūkių.
Tyrimas atskleidė specifines rizikos zonas, kurios priklauso nuo kraujo grupės antigenų:
- Antroji kraujo grupė: Šie žmonės statistiškai dažniau susiduria su skrandžio vėžiu. Manoma, kad tai susiję su didesniu polinkiu į lėtinius uždegiminius procesus virškinimo trakte, kurie laikui bėgant gali paskatinti ląstelių mutacijas.
- Trečioji ir ketvirtoji grupės: Šių grupių atstovams rizika susirgti kasos navikais yra didesnė nei visiems kitiems.
Mokslininkai kelia hipotezę, kad tai gali lemti padidėjęs kraujo klampumas, kuris sukuria palankią aplinką augliams vystytis ir plisti.
Pirmosios grupės „medalio pusė“
Nepaisant to, kad pirmosios grupės turėtojai rečiau serga skrandžio ar kasos vėžiu, jie nėra visiškai apsaugoti nuo sveikatos problemų.
Pastebėta, kad jie turi didesnę tikimybę susirgti opalige. Tad kraujo grupės ir vėžys yra sudėtinga tema, kurioje viena apsauga gali reikšti jautrumą kitokio pobūdžio sutrikimams.
Nuotrauka: shutterstock.com
Pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką visiems
Nors genetiniai veiksniai yra svarbūs, specialistai primena, kad kraujo grupė yra tik viena dėlionės dalis.
Yra trys pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai, kurie gali „permušti“ bet kokią genetinę apsaugą ir žymiai padidinti onkologinių ligų tikimybę:
- Reguliarus alkoholio vartojimas: Jis nuodija ląsteles ir sukelia lėtinius pažeidimus kepenyse bei virškinimo sistemoje.
- Rūkymas: Tai pagrindinis kancerogenų šaltinis, sukeliantis ne tik plaučių, bet ir daugybę kitų vėžio formų.
- Ilgalaikis vaistų vartojimas: Ypač akcentuojamas piktnaudžiavimas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, kurie gali neigiamai paveikti vidaus organų būklę.
Profilaktikos galia jūsų rankose
Gydytojai vieningai sutaria, kad nepriklausomai nuo to, kokį kraują paveldėjote iš tėvų, gyvenimo būdas išlieka svarbiausiu prevencijos įrankiu.
Atsisakymas rūkyti, griežta svorio kontrolė, nuolatinis fizinis aktyvumas ir pilnavertė mityba yra pamatai, ant kurių statoma jūsų sveikata.
Išvada: žinios padeda stebėti sveikatą
Suvokimas, kaip kraujo grupės ir vėžys yra susiję, suteikia mums galimybę būti budresniems. Jei žinote savo grupę ir jai būdingas rizikas, galite tikslingiau atlikti profilaktinius tyrimus bei stebėti silpniausias organizmo vietas.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad kraujo grupė gali daryti įtaką net ir tam, kaip organizmas reaguoja į skiriamą gydymą, todėl šie duomenys tampa vis svarbesni asmeninėje medicinoje.
Šaltinis: PubMed