Kasdien drebančios rankos daugeliui tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu iššūkiu. Valgymas prie stalo, puodelio laikymas ar paprastas pasisveikinimas gali kelti gėdą ir nerimą. Dažnai pirmoji mintis būna Parkinsono liga, tačiau realybėje rankų drebėjimą gali sukelti gerokai daugiau veiksnių.
Svarbu suprasti, kad drebulys pats savaime nėra diagnozė. Tai simptomas, rodantis, kad organizme vyksta pokyčiai – kartais laikini, kartais reikalaujantys išsamesnio dėmesio. Kuo anksčiau į tai pažvelgiama ramiai ir sistemiškai, tuo daugiau aiškumo atsiranda.
Galimos priežastys, kodėl rankos dreba kasdien
Rankų drebėjimas gali turėti labai skirtingas kilmes. Neretai jis atsiranda ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių sutampančių veiksnių. Todėl svarbu ne spėlioti, o pažvelgti plačiau.
Nervų sistemos įtampa ir panikos būsenos
Ilgalaikė įtampa, pervargimas ar stiprūs emociniai išgyvenimai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais.
Drebulys gali atsirasti staiga, sustiprėti viešose situacijose ar stresinėmis akimirkomis. Tokiais atvejais rankos dreba ne nuolat, o bangomis, ypač kai padidėja nerimas ar baimė.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Per aktyvi skydliaukė dažnai sukelia rankų drebėjimą, širdies plakimą, vidinį nerimą, prakaitavimą. Drebulys paprastai matomas ištiesus rankas į priekį.
Tai viena dažniausių priežasčių, kuri nustatoma atlikus paprastus kraujo tyrimus.
Cukraus kiekio svyravimai
Nestabilus cukraus lygis kraujyje gali sukelti drebulį, silpnumą, prakaitavimą, galvos svaigimą. Tokie pojūčiai dažnai sustiprėja nevalgius, po kavos ar saldaus maisto. Kartais žmogus net nesusieja rankų drebėjimo su mityba.
Gerybinis rankų drebėjimas
Egzistuoja būklė, kai rankos dreba be rimtos neurologinės ligos. Drebulys gali būti paveldimas, pasireikšti jaunystėje ar su amžiumi, sustiprėti jaudulio metu.
Nors jis vargina kasdienybėje, tokia forma dažnai nėra progresuojanti.
Neurologiniai sutrikimai
Kai drebulys tampa nuolatinis, atsiranda ramybės būsenoje, lydimas judesių sulėtėjimo ar raumenų sustingimo, būtina atmesti neurologines priežastis.
Parkinsono liga yra viena iš galimų, tačiau ji toli gražu nėra vienintelė. Net ir esant Parkinsonui, drebulys nebūtinai pasireiškia iš karto ar vienodai visiems.
Infekcijų ar ligų pasekmės
Persirgtos ligos, ypač veikiančios nervų sistemą, gali palikti liekamųjų simptomų. Tokiais atvejais drebulys pasireiškia epizodiškai, gali sustiprėti nuovargio ar streso metu.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kada rankų drebėjimas neturėtų būti ignoruojamas
Nors kasdien drebančios rankos ne visada reiškia rimtą ligą, tam tikrais atvejais delsti nereikėtų. Organizmas dažnai siunčia signalus palaipsniui, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį drebėjimą, bet ir į tai, kas vyksta kartu.
Drebulys atsiranda ramybės būsenoje
Jeigu rankos pradeda drebėti net tada, kai jos ilsisi, o ne atliekant judesius, tai gali rodyti gilesnius nervų sistemos pokyčius. Toks drebėjimas skiriasi nuo jaudulio ar nuovargio sukelto virpėjimo.
Prie drebėjimo prisideda kiti simptomai
Papildomi požymiai, tokie kaip judesių sulėtėjimas, raumenų sustingimas, pusiausvyros problemos, kalbos ar rašysenos pokyčiai, signalizuoja, kad reikalingas išsamesnis ištyrimas.
Net jei simptomai pasireiškia nestipriai, jų visuma yra svarbi.
Drebulys stiprėja ir trukdo kasdieniams veiksmams
Kai tampa sunku valgyti, laikyti puodelį ar atlikti smulkius judesius, tai jau nėra tik laikinas nepatogumas. Tokiais atvejais svarbu ne prisitaikyti, o ieškoti priežasties.
Pokyčiai atsirado be aiškios priežasties
Jeigu rankų drebėjimas prasidėjo staiga, be didesnio streso, ligos ar gyvenimo ritmo pokyčių, tai yra rimtas signalas atlikti tyrimus. Staigūs pokyčiai organizme visada reikalauja dėmesio.
Nerimas stiprėja dėl nežinomybės
Net jei simptomai nėra ryškūs, nuolatinė baimė ir įtampa dėl savo būklės gali dar labiau sustiprinti drebėjimą. Aiškumas, gautas atlikus tyrimus, dažnai sumažina ne tik nerimą, bet ir pačius simptomus.
Pabaiga: kai kūno signalai suprantami laiku
Kasdien drebančios rankos gali kelti daug klausimų ir nerimo, ypač tada, kai galvoje ima suktis sunkios diagnozės. Vis dėlto drebulys pats savaime dar neatsako į klausimą, kas vyksta organizme.
Dažnai jis susijęs su nervų sistemos apkrova, hormonų veikla ar bendru išsekimu, o ne su viena konkrečia liga.
Ramybė, atidumas savo kūnui ir laiku atlikti tyrimai padeda atsijoti baimes nuo realių priežasčių. Kai situacija vertinama nuosekliai, atsiranda ir sprendimų, leidžiančių grįžti prie įprasto gyvenimo be nuolatinio nerimo.