Bent kartą gyvenime atsikėlę ryte veidrodyje esame išvydę „svetimą“ veidą: patinusius paakius, papurusią nosį ar bendrą audinių sunkumą. Nors dažnai tai nurašome nuovargiui ar prastai pagalvei, medikai įspėja, kad tai tiesioginis signalas apie jūsų vidaus organų būklę.
Pagrindinis organas, atsakingas už tai, kaip atrodote po nakties miego – tai inkstai. Būtent inkstų veiklos sutrikimai ir druskų perteklius organizme suformuoja tuos matomus pokyčius, kuriuos bandome paslėpti kosmetikos priemonėmis.
Inkstai – organizmo drenažo meistrai
Inkstai yra pagrindinė kūno filtravimo stotis. Kiekvieną minutę jie perkošia kraują, pašalindami toksinus ir reguliuodami vandens balansą.
Kai šis organas veikia sklandžiai, skysčių perteklius operatyviai pašalinamas per šlapimą. Tačiau, kai inkstų funkcija sulėtėja arba organas yra perkrautas netinkama mityba, skysčiai pradeda kauptis audiniuose.
Kodėl pabrinksta būtent veidas?
Veido oda, ypač aplink akis, yra viena ploniausių ir jautriausių kūno dalių. Po ja esantis poodinis riebalinis sluoksnis yra purus, todėl čia skysčiai kaupiasi lengviausiai.
Rytiniai veido patinimai, vadinami „inkstų patimais“, skiriasi nuo širdies sukeltų pabrinkimų (kurie dažniau matomi kojose vakarais) tuo, kad jie ryškiausi būtent ryte ir dienos bėgyje dažnai sumažėja.
Druskos ir cukraus spąstai: skaičiai, kurie gąsdina
Mityba yra tiesioginis veiksnys, nulemiantis inkstų apkrovą. Druska yra pagrindinis vandens „kalėjimas“ mūsų kūne.
Pasirodo, tik 1 gramas druskos geba sulaikyti net 100 mililitrų vandens. Suvalgyta sūdyta žuvis, pakelis traškučių ar picą primenantis vėlyvas užkandis garantuoja, kad ryte jūsų audiniai bus pritvinkę skysčių.
Nors druska yra agresyviausia, cukrus taip pat atlieka neigiamą vaidmenį.
Nors jis sulaiko vandenį ne tokiais mastais, didelis suvartojamo cukraus kiekis (pavyzdžiui, gabalėlis torto prieš miegą) sukelia insulino šuolius, kurie verčia inkstus sulaikyti dar daugiau natrio. Tai dvigubas smūgis jūsų drenažo sistemai.
Nuotrauka: shutterstock.com
Vandens vartojimo paradoksas: kodėl dehidratacija sukelia patinimą?
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad patinimai atsiranda tik dėl per didelio vandens kiekio. Iš tiesų, paradoksalu, bet dehidratacija taip pat skatina pabrinkimus.
Kai organizmui trūksta vandens, jis įjungia „išgyvenimo režimą“ ir pradeda kaupti kiekvieną turimą lašą audiniuose. Tai savotiška atsarga juodai dienai, kuri vizualiai pasireiškia pabrinkusiu veidu.
Vakaro taisyklė
Inkstų aktyvumas natūraliai sumažėja vakare ir naktį. Specialistai rekomenduoja skysčių vartojimą po 19:00 valandos apriboti iki minimumo.
Jei didžiąją dalį paros normos išgeriate prieš miegą, inkstai nespėja jos išfiltruoti, kol jūs ilsitės, todėl skystis pasiskirsto po visą kūną, o ryte „nusėda“ veide.
Kada pabrinkimas signalizuoja apie ligą?
Jei veido išburkimas tampa nuolatiniu palydovu, tai nebėra tik dietos pasekmė. Pastovūs rytiniai patinimai gali liudyti apie:
- Lėtines inkstų ligas: Kai inkstai praranda gebėjimą filtruoti skysčius, patinimai tampa sistemingi ir gali plisti į kaklą ar rankas.
- Širdies ir kraujagyslių problemas: Skysčių sulaikymas gali būti hipertenzijos ar pradinės širdies nepakankamumo stadijos simptomas.
- Kepenų ligas: Jei kepenys (kurių darbas tiesiogiai susijęs su inkstų funkcija) nesugeba detoksikuoti kraujo, kūnas pradeda kaupti toksinus, kurie sukelia audinių edemą.
Kaip padėti savo inkstams?
Norint atsikratyti rytinio pabrinkimo, būtina laikytis bazinių sveikatos taisyklių:
- Kontrolė: Ribokite druskos ir cukraus kiekį, ypač antroje dienos pusėje.
- Vandens norma: Gerkite pakankamai vandens dienos metu (apie 30 ml vienam kūno kilogramui), bet darykite tai iki vakaro.
- Mityba: Įtraukite produktų, kurie turi natūralų švelnų diuretinį poveikį (agurkai, petražolės).
Taip pat skaitykite:
Išvada: rūpestis inkstais – jūsų grožio pagrindas
Išburkęs veidas po nakties miego yra svarbus organizmo pranešimas. Suvokus, kaip glaudžiai susiję inkstų veiklos sutrikimai ir druskų perteklius, tampa lengviau valdyti savo išvaizdą ir sveikatą.
Inkstai yra gyvybiškai svarbūs filtrai, kurių priežiūra prasideda nuo sąmoningų mitybos pasirinkimų. Jei pabrinkimai nepraeina net pakeitus įpročius, būtina pasikonsultuoti su terapeutu ar nefrologu, kad būtų užkirstas kelias rimtesnėms patologijoms.