Ar įmanoma prailginti gyvenimą daugiau nei dešimtmečiu tiesiog vengiant kelių įpročių? Naujausias tyrimas rodo, kad atsakymas yra „taip“.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei dviejų milijonų žmonių duomenis ir pastebėjo aiškų ryšį tarp tam tikrų rizikos veiksnių ir gyvenimo trukmės. Pašalinus juos, gyvenimo metai ne tik pailgėja, bet ir tampa sveikesni.
Rezultatai atskleidžia, kad gyvenimo trukmės pratęsimas nėra vien tik genetikos dovana – jis didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių sprendimų (šaltinis).
Tyrimas patvirtino, kad gyvenimo trukmę lemia rizikos veiksniai
Tyrimas, atliktas daugiau nei 39 šalyse, įtraukė daugiau nei 2 milijonus žmonių. Tai vienas didžiausių iki šiol atliktų darbų, nagrinėjančių gyvenimo trukmę ir sveikatos veiksnius.
Mokslininkai išskyrė penkis klasikinius rizikos veiksnius, kurie turi milžinišką įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms bei ankstyvam mirtingumui. Tie, kurie jų išvengė, gyveno dešimtmečiu ar net ilgiau ilgiau – ne tik prailgindami metus, bet ir išsaugodami juos sveikus.
Rezultatai parodė, kad gyvenimo trukmės pratęsimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip anksti žmogus pradeda rūpintis savo sveikata. Net ir vyresniame amžiuje tam tikri sprendimai gali turėti didelę naudą.
Didysis penketas, kuris trumpina gyvenimą
Mokslininkai išskyrė penkis veiksnius, kurie labiausiai kenkia sveikatai ir trumpina gyvenimo trukmę. Jie dar vadinami „didžiuoju penketu“. Pašalinus šiuos įpročius ar būkles, galima ne tik prailginti metus, bet ir sumažinti rimtų ligų riziką.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Rūkymas – didina širdies ligų, vėžio ir ankstyvos mirties riziką.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis – skatina kraujagyslių užsikimšimą ir širdies ligas.
- Aukštas kraujospūdis – ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir širdį.
- Diabetas – sutrikdo medžiagų apykaitą ir didina daugelio ligų riziką.
- Antsvoris arba nepakankamas svoris – abu kraštutinumai apsunkina širdies ir kraujotakos sistemą.
Tyrimo duomenys rodo, kad žmonės, neturėję nė vieno iš šių rizikos veiksnių, gyveno dešimtmečiu ar net daugiau ilgiau nei tie, kurie juos turėjo. Tai reiškia, kad gyvenimo trukmės pratęsimas nėra tik teorija – tai realus rezultatas, kurį galima pasiekti.
Net ir vyresniame amžiuje situaciją galima pakeisti. Rūkymo atsisakymas ar kraujospūdžio kontrolė duoda apčiuopiamą naudą, o teigiami pokyčiai juntami gana greitai.
Kiek papildomų metų galima laimėti?
Skaičiai, kuriuos pateikė tyrėjai, įspūdingi. Moterys, kurios penkiasdešimties metų neturėjo nė vieno rizikos veiksnio, vidutiniškai gyveno daugiau nei keturiolika metų ilgiau. Be to, šis laikas buvo ne tik ilgesnis, bet ir sveikesnis – jos rečiau sirgo širdies bei kraujagyslių ligomis.
Vyrų rezultatai taip pat ryškūs. Tiems, kurie sugebėjo išvengti „didžiojo penketo“, gyvenimas pailgėjo vidutiniškai vienuolika metų. Tai rodo, kad abiejų lyčių atveju sveikesnis gyvenimo būdas gali reikšti dešimtmečiu ilgesnį gyvenimą.
Įdomu tai, kad tyrimas pabrėžia ne tik bendrą gyvenimo trukmės pratęsimą, bet ir gyvenimo kokybę. Tai nėra vien tik papildomi metai kalendoriuje – tai daugiau laiko be rimtų ligų, daugiau energijos ir daugiau progų mėgautis kasdienybe.
Pokyčiai duoda naudos bet kuriame amžiuje
Tyrėjai pabrėžia, kad pradėti rūpintis sveikata niekada nevėlu. Net ir vyresniame amžiuje rūkymo atsisakymas ar kraujospūdžio sureguliavimas gali suteikti papildomų sveikų metų.
Poveikis juntamas gana greitai – pagerėja savijauta, sumažėja komplikacijų rizika ir atsiranda daugiau energijos kasdienai.
Tai reiškia, kad gyvenimo trukmės pratęsimas yra pasiekiamas kiekvienam. Maži, bet nuoseklūs žingsniai padeda išvengti didžiausių rizikos veiksnių ir suteikia realią galimybę mėgautis ilgesniu bei kokybiškesniu gyvenimu.
