Ar kada pagalvojote, kad įprastas prieskonis, kurį dedame kone į kiekvieną patiekalą, gali turėti įtakos rimtos ligos atsiradimui? Naujausi Jeilio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad per didelis druskos vartojimas gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su išsėtinės sklerozės išsivystymu.
Ši liga, kuria serga daugiau nei 2,5 milijono žmonių visame pasaulyje, kyla tuomet, kai imuninė sistema pradeda pulti patį organizmą. Ilgus metus mokslininkai bandė suprasti, kodėl taip nutinka, ir dabar jie atrado mechanizmą, kuris atveria naują supratimą apie šios autoimuninės ligos priežastis.
Druska trikdo imuninės sistemos darbą
Mokslininkai nustatė, kad druska daro įtaką T ląstelėms, kurios paprastai reguliuoja imuninę sistemą ir apsaugo nuo per didelio jos aktyvumo. Kai šios ląstelės pradeda veikti netinkamai, organizmas ima pulti pats save. Būtent tai ir vyksta sergant išsėtine skleroze.
Jeilio universiteto tyrėjai pastebėjo, kad druska padidina tam tikro baltymo – PRDM1-S – kiekį. Dėl jo T ląstelės praranda savo „stabdžius“ ir tampa pavojingos. Tai lemia uždegimus bei autoimuninius procesus.
Smegenys tampa pažeidžiamos
Kai sutrikusios imuninės ląstelės patenka į smegenis, jos pradeda naikinti apsauginį nervų dangalą – mieliną. Tai tarsi izoliacija, leidžianti nervams perduoti signalus greitai ir sklandžiai. Be šio sluoksnio nervai silpsta, o signalai tarp smegenų ir kūno juda lėčiau arba visai nutrūksta.
Štai kodėl sklerozė sukelia tokius simptomus kaip nuovargis, raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai ar net regėjimo problemos. Pasak tyrėjų, šis procesas prasideda daug anksčiau nei pastebimi pirmieji ligos požymiai.
Druskos perteklius kelia riziką kiekvienam
Nors išsėtinė sklerozė atrodo kaip reta liga, per didelis druskos vartojimas kenkia ne tik sergantiems ja. Tyrimai rodo, kad druska trikdo imuninės sistemos pusiausvyrą ir gali didinti kitų autoimuninių ligų riziką. Todėl šį atradimą verta vertinti rimtai kiekvienam iš mūsų.
Pagrindiniai patarimai, kaip sumažinti druskos kiekį:
- Rinkitės šviežią maistą vietoje pusfabrikačių, kurie dažnai slepia daug druskos.
- Vietoje įprastos druskos naudokite prieskonines žoleles ar citrinos sultis.
- Skaitykite etiketes – net duona ar padažai gali turėti netikėtai daug druskos.
- Nepersistenkite valgydami sūrius užkandžius, riešutus ar sūdytą mėsą.
Mokslininkai iš Jeilio universiteto pabrėžia, kad riziką didina ne tik nuolatinis druskos perteklius, bet ir tai, jog ji kaupiasi metų metais. Tai reiškia, kad įpročiai, kuriuos turime šiandien, gali nulemti mūsų sveikatą ateityje.
Kalbama ne apie visišką druskos atsisakymą – organizmui jos reikia. Tačiau daugeliui žmonių užtektų sumažinti kiekį bent perpus, kad sumažėtų autoimuninių ligų ir širdies problemų rizika.
Apibendrinant
Jeilio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad per didelis druskos vartojimas gali būti susijęs su imuninės sistemos sutrikimais ir išsėtinės sklerozės išsivystymu. Tai atradimas, kuris priverčia dar kartą pažvelgti į įprastą virtuvės ingredientą – druską – ir jos poveikį mūsų organizmui.
Net paprasti įpročių pokyčiai – mažiau druskos maiste, daugiau šviežių produktų – gali turėti didelę reikšmę sveikatai. Nors tyrimas dar neatveria tiesioginio kelio į naują gydymą, jis atskleidžia priežastį, kodėl tiek daug žmonių susiduria su autoimuninėmis ligomis.
Šis atradimas – dar vienas priminimas, kad mūsų mitybos pasirinkimai daro tiesioginę įtaką sveikatai. Todėl mažindami druskos kiekį galime ne tik apsisaugoti nuo aukšto kraujospūdžio ar širdies ligų, bet ir sumažinti rimtesnių autoimuninių sutrikimų riziką.
Šaltinis: Yale University
