Dažnai skaitant mokslo naujienas atrodo, kad gyvename fantastiniame filme. Tačiau 2025-ieji metai įrodė, kad ateitis jau atėjo. Tai buvo lūžio metai, kai mokslininkai ne tik kalbėjo apie teorines galimybes, bet ir pritaikė jas praktikoje, gelbėdami gyvybes ten, kur anksčiau vilties nebuvo.
„Euronews Health“ apžvalgininkai, išanalizavę tūkstančius publikacijų rimčiausiuose mokslo žurnaluose, atrinko penkis svarbiausius pasiekimus. Tai nėra tiesiog nauji vaistai – tai fundamentalūs pokyčiai, kurie iš esmės keičia mūsų supratimą apie mirtinų ligų gydymą.
Štai penki medicinos atradimai 2025 metais, kurie suteikia viltį milijonams žmonių.
1. Kūdikis, kuriam buvo „perrašytas“ likimas
Vienas jautriausių ir reikšmingiausių metų įvykių nutiko 2025-ųjų vasarį. Gydytojai pirmą kartą istorijoje pritaikė personalizuotą genų terapiją, pagrįstą CRISPR technologija, kūdikiui, sergančiam itin reta ir mirtina genetine liga.
Iki šiol tokia diagnozė reiškė nuosprendį, tačiau mokslininkai ryžosi drąsiam žingsniui – jie tiesiogiai modifikavo „sugedusius“ genus vaiko kepenų ląstelėse. Rezultatas pranoko lūkesčius.
Nors mažyliui visą gyvenimą reikės medikų priežiūros, pokytis yra milžiniškas. Gydymas radikaliai sumažino vaistų poreikį, o vaiko raida šoktelėjo į priekį. Mamos teigimu, lapkričio mėnesį vaikas jau pradėjo vaikščioti ir pasiekė kitus svarbius raidos etapus. Tai gyvas įrodymas, kad genų redagavimas nebėra tik teorija – tai reali pagalba sergantiems paveldimomis ligomis.
2. Vakcinos, kurios įveiks ne tik virusus
Per COVID-19 pandemiją išgarsėjusi mRNR technologija niekur nedingo – ji evoliucionavo. 2025-aisiais mokslininkai atliko šimtus klinikinių tyrimų, bandydami šią technologiją pritaikyti kovai su gripu, vėžiu ir net ŽIV.
Būtent kova su ŽIV atnešė daugiausiai vilčių. Vasarą paskelbti dviejų tyrimų rezultatai parodė, kad mRNR pagrindu sukurtos vakcinos gali priversti organizmą gaminti neutralizuojančius antikūnus.
Tai yra pagrindinis mūsų imuninės sistemos ginklas. Nors mokslininkai atsargūs ir pabrėžia, kad reikės daugiau tyrimų, šie duomenys rodo, kad ateityje skiepai galės mus apsaugoti nuo ligų, kurios dešimtmečius atrodė neįveikiamos.
3. Gyvūnų organai – sprendimas donorų krizei
Ilgus metus trunkanti diskusija apie ksenotransplantaciją – organų perkėlimą iš gyvūnų žmonėms – 2025-aisiais tapo realybe. Pasiektas istorinis lūžis, kai genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys buvo sėkmingai persodintos 71 metų vyrui.
Pacientas sirgo hepatitu B bei kepenų vėžiu ir neturėjo kitų galimybių išgyventi. Su naujuoju organu jis išgyveno net 171 dieną. Tai nėra vienintelis atvejis – tais pačiais metais pacientams buvo persodinti kiaulių inkstai, plaučiai ir širdys, o kai kurie jų sėkmingai funkcionavo kelias savaites.
Mokslininkai tiki, kad tobulėjant technologijoms, tai taps standartine procedūra. Tai galėtų visiems laikams išspręsti lėtinį donorų organų trūkumą ir išgelbėti tūkstančius gyvybių, kurios užgęsta laukiant eilėje.
4. Demencija tiriama „gyvai“
shutterstock.com
Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos vis dar yra viena didžiausių medicinos mįslių, nes nėra vaistų, galinčių visiškai sustabdyti ligą. Tačiau britų mokslininkai žengė didelį žingsnį į priekį.
Pirmą kartą tyrimams buvo panaudotas gyvas žmogaus smegenų audinys. Ląstelės, kurios buvo gautos kitų būtinų operacijų metu, laboratorijoje buvo paveiktos beta-amiloidu – baltymu, kuris laikomas pagrindiniu Alzheimerio ligos kaltininku.
Tyrėjai galėjo stebėti procesą realiuoju laiku ir matyti, kaip naikinamos neuronų jungtys. Šis naujas metodas leidžia ne spėlioti, o matyti tikrąjį ligos mechanizmą, kas turėtų žymiai paspartinti efektyvių vaistų kūrimą.
5. Svorio metimo vaistai gydo ir psichiką
Vaistai, kurie iš pradžių buvo sukurti diabetui ir nutukimui gydyti (tokie kaip semaglutidas), 2025-aisiais atskleidė savo tikrąjį potencialą. Paaiškėjo, kad jų poveikis yra kur kas platesnis nei tik kilogramų tirpdymas.
Tyrimai parodė, kad šie preparatai gali būti naudingi gydant priklausomybes ir net sunkius psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, šizofreniją.
Mokslininkai mano, kad paslaptis slypi ne svorio kritime, o uždegimo mažinime ir kraujotakos gerinime, kas teigiamai veikia smegenų funkcijas.
Tiesa, tai nėra stebuklinga lazdelė viskam – pavyzdžiui, „Novo Nordisk“ tyrimai parodė, kad demencija sergantiems pacientams kognityvinių funkcijų šie vaistai nepagerino. Tačiau jų pritaikymo spektras vis tiek plečiasi neįtikėtinu greičiu.