Ruduo dar nepasidavė šalčiui, bet daržininkų galvose jau sukasi mintys apie sodinimą. Vieni skuba, kiti vis dar laukia tinkamo momento – juk žieminių svogūnų metas reikalauja kantrybės ir tikslumo. Atrodo, paprastas augalas, tačiau būtent dabar padaryti klaidą labai lengva.
Kai kurie sako – dar per šilta, kiti bijo, kad praleis tinkamą laiką. Tiesa ta, kad svogūnai, pasodinti nei per anksti, nei per vėlai, duoda tvirtus, sultingus galvutės pavasarį. Tad kodėl dalis sodininkų vis dar delsia, o kiti jau ruošia lysves? Atėjo metas sužinoti, kada iš tikrųjų prasideda žieminių svogūnų metas.
Kada tinkamiausias laikas sodinti žieminius svogūnus
Kiekvienas daržininkas turi savo nuomonę – vieni jau kelias savaites kaip pasodinę, kiti dar tik laukia, kol orai atvės. Vieni džiaugiasi, kad jų svogūnai jau sudygo, kiti baiminasi, jog šiluma viską sugadins. Ir vis dėlto, jei norite, kad derlius būtų tvirtas, reikia ne skubėti, o taikyti tinkamą laiką.
Žieminius svogūnus geriausia sodinti tada, kai oro temperatūra dienomis nukrenta iki 5–8 °C, o naktimis pasirodo lengvas šaltukas. Dirva turi būti vėsi, bet dar neįšalusi. Daugelyje Lietuvos vietų tam tinkamiausias metas – nuo spalio vidurio iki lapkričio pradžios, priklausomai nuo orų.
Tie, kurie sodina per anksti, rizikuoja, kad svogūnai spės sudygti ir žiemą žus nuo šalčio. O tie, kurie laukia per ilgai, gali nebespėti – svogūnams reikia bent poros savaičių, kad įsitvirtintų žemėje prieš rimtus šalčius. Tad jeigu žemė dar šlapia po lietaus, verta luktelėti, kol pradžius ir taps puri.
Trumpai tariant – nei skubėti, nei delsti. Kai dirva atvės, oras nurims, o lapai jau kris paskutinius kartus – žinokite, atėjo žieminių svogūnų metas.
Kas nutinka, jei pasodinate per anksti ar per vėlai
Atrodo smulkmena – kelių dienų skirtumas. Bet žieminių svogūnų atveju tai gali kainuoti visą derlių. Šis augalas jautrus, todėl laikas čia viskas.
Jei pasodinate per anksti, svogūnai dar suspėja sudygti. Išleidžia gležnus daigus, o tada užklumpa šaltis. Žemė sukausto, o švelnios šaknys ir daigeliai sušąla. Pavasarį iš tokių svogūnų nebelieka nieko – tik tušti lopinėliai lysvėje. Atrodys, kad sodinote, laistėte, rūpinotės, bet viskas nueina perniek.
Jei pavėluojate, svogūnai nespėja įleisti šaknų. Jie lieka paviršiuje, o pirmas rimtas šaltis juos paprasčiausiai išverčia. Net jei kai kurie išgyvena, pavasarį jie auga silpni, menki, užsiveisia ligos, o galvutės būna mažos ir netvirtos.
Todėl pagrindinė taisyklė paprasta – sodinti reikia, kai žemė dar dirbama, bet šaltis jau ant nosies. Tai trumpas tarpas, bet jį pagauna tik tie, kurie žiūri ne į kalendorių, o į dangų ir žemę.
Dirvos paruošimas ir papildomi patarimai gausiam derliui
Kad žieminiai svogūnai sėkmingai įsišaknytų ir pavasarį greitai atgytų, svarbiausia – tinkama dirva. Ji turi būti purena, lengva ir neužmirkstanti, nes svogūnai nemėgsta stovinčio vandens. Geriausiai tinka smėlingas priemolis – toks, kuris po lietaus neklimpsta ir greitai pradžiūsta.
Prieš sodinimą verta lysvę perkasti, pašalinti piktžoles ir įterpti šiek tiek komposto ar gerai perpuvusio mėšlo. Tai suteiks svogūnams maisto medžiagų, kurios padės sustiprinti šaknis dar prieš žiemą. Venkite šviežio mėšlo – jis gali paskatinti per greitą daigumą, o to žiemai visai nereikia.
Sodinant, svogūnus dėkite maždaug 3–4 cm gylyje ir 5–8 cm atstumu vienas nuo kito. Lysvę po sodinimo galima lengvai užmulčiuoti sausais lapais ar šiaudais – taip išlaikysite šilumą ir apsaugosite nuo staigių temperatūros pokyčių.
Rudens pabaigoje verta patikrinti, ar vieta nėra per drėgna. Jei žiema pasitaikys šlapia, svogūnai gali pradėti pūti. Tokiu atveju padeda pakeltos lysvės arba sodinimas į šiek tiek nuožulnią vietą, kur vanduo nubėga.
Ir dar – žieminiai svogūnai mėgsta saulę. Tad rinkitės vietą, kur pavasarį sniegas tirpsta greičiau, o saulės spinduliai pasiekia dirvą pirmi. Tokie svogūnai būna tvirti, sveiki ir duoda gražų, ankstyvą derlių.
Kaip apsaugoti žieminius svogūnus nuo šalčio
Kai pasodinta tinkamu metu, pusė darbo jau padaryta. Kita pusė – apsauga nuo žiemos. Lietuvoje orai permainingi, todėl svogūnams reikia šiek tiek pagalbos, kad išgyventų šalčius be nuostolių. Pirmiausia, mulčias. Uždėkite ant lysvės sluoksnį sausų lapų, šiaudų ar eglišakių – jie sulaiko šilumą ir apsaugo svogūnus nuo šalčio svyravimų. Kai kurie daržininkai naudoja ir agroplėvelę, bet ją reikia nuimti anksti pavasarį, kad svogūnai neperkaistų.
Jei žiema bus be sniego, verta užmesti papildomą mulčio sluoksnį. O kai pavasarį pradeda tirpti sniegas, dangą nuimkite palaipsniui – svogūnai turi priprasti prie šviesos ir oro pokyčių.
Tinkamai paruošti ir apsaugoti svogūnai pavasarį atgyja pirmieji – stiprūs, žali ir sveiki. Jie ne tik duoda gausesnį derlių, bet ir būna atsparesni kenkėjams bei ligoms. Tad jei planuojate tvarkingą ir produktyvią daržą, dabar pats metas pasirūpinti, kad žieminių svogūnų metas būtų išnaudotas iki galo.