Pastaraisiais metais vis daugiau sodininkų renkasi žemaūgius pomidorus. Jie išpopuliarėjo dėl paprastos priežasties – mažai priežiūros, bet gausus derlius.
Šie pomidorai puikiai tinka tiems, kas nori kuo mažiau darbo sode. Daugeliui patinka, kad jų nereikia skabyti, o augalai patys formuoja tvirtas kekes.
Žemaūgiai pomidorai ne tik nereiklūs, bet ir labai universalūs. Jie puikiai auga tiek lysvėse, tiek šiltnamiuose, o gausus derlius džiugina net pradedančius sodininkus.
Kodėl žemaūgiai pomidorai laikomi tikru sodo turtu?
Tie, kas bent kartą augino žemaūgius pomidorus, greitai supranta, kodėl jie vertinami taip palankiai. Pirmiausia – dėl jų kompaktiškumo. Jie neužauga dideli, todėl puikiai telpa ir mažesnėse lysvėse, ir net vazonuose.
Patyrę sodininkai dažnai juos vadina „tinginių pomidorais“. Ne be reikalo – šie augalai nereikalauja skabymo, o jų šakos natūraliai formuoja kekes, pilnas vaisių. Vienintelis rūpestis – kartais pririšti šakas, kad jos neatlūžtų nuo pomidorų svorio.
Be to, žemaūgiai pomidorai žinomi kaip atsparesni oro permainoms. Jie gerai pakelia lietų, vėją ar net lengvas šalnas, todėl puikiai tinka auginti lauke.
Įdomiausia, kad daugelis sodininkų, išbandę juos tik „iš smalsumo“, vėliau nebenori grįžti prie aukštaūgių veislių. Skamba kaip reklama? Tačiau tie, kas augina, patys sako, jog tai – sodo atradimas.
Patikrintos žemaūgių pomidorų veislės, kurios nenuvilia
Nors žemaūgių pomidorų pasirinkimas tikrai didelis, kai kurios veislės sulaukia išskirtinio dėmesio tarp sodininkų. Jos vertinamos už atsparumą, gausų derlių ir gerą skonį.
Štai keletas patikimiausių pasirinkimų:
1. Betalux:
Viena populiariausių žemaūgių veislių. Užauga neaukšti, labai derlingi, puikiai tinka lauko auginimui. Vaisiai tvirti, tinkami ir konservavimui.
2. Džina:
Lengvai prižiūrima veislė, nereikalauja ypatingos priežiūros. Pomidorai saldoki, malonaus skonio, gerai laikosi nuskinti.
3. Raudonkepuraitė:
Vertinama už atsparumą lietui ir šalnoms. Kekės būna sunkios, todėl reikalingas pririšimas. Puikus pasirinkimas vėsesniam klimatui.
4. Dwarf grupė:
Žinomi dėl savo kompaktiškumo ir išskirtinio derliaus. Skynimo nereikalauja, bet verta kontroliuoti, kad neužželtų. Tinka net pradedantiesiems.
5. Dino:
Lauko hibridas, gausiai dera, pomidorai kieti, puikiai tinka marinavimui ir ilgai laikosi. Skonis primena parduotuvinius, bet dera įspūdingai.
Šios veislės dažniausiai minimos tarp tų, kurie ieško pomidorų be rūpesčių, tačiau norėtų gausaus ir patikimo derliaus.
Paprastos taisyklės, kurios padeda išauginti gausų derlių
Nors žemaūgiai pomidorai garsėja nereiklumu, vis tiek verta žinoti kelias pagrindines taisykles, kurios padės išauginti gausesnį ir skanesnį derlių.
Pirmiausia – vieta. Šie pomidorai mėgsta saulę, todėl geriausia juos sodinti ten, kur šviesa pasiekia augalus bent 6–8 valandas per dieną. Nors jie pakelia lietų ir vėsesnius orus, saulės šiluma skatina geresnį vaisių nokimą.
Žemė turėtų būti puri, gerai drenuota, praturtinta kompostu ar natūraliomis trąšomis. Sodindami verta palikti šiek tiek daugiau vietos tarp augalų nei įprastai – tai padeda užtikrinti geresnį oro cirkuliavimą ir sumažina ligų riziką.
Laistymas taip pat svarbus. Geriausia laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų šaknis. Per dažnas paviršinis laistymas gali paskatinti šaknų silpnėjimą.
Dar viena svarbi detalė – stebėti augalus augimo metu. Kai kurios veislės puikiai dera be jokių papildomų veiksmų, tačiau kitoms gali prireikti švelnaus genėjimo ar atramų, kad šakos nelūžtų nuo vaisių svorio.
Išvada
Sode ne visada reikia rinktis sudėtingus sprendimus ar ypatingas veisles. Kartais būtent paprasti, laiko patikrinti augalai tampa didžiausiu atradimu.
Žemaūgiai pomidorai jau įrodė savo vertę daugeliui sodininkų. Jie nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau sugeba dosniai atsidėkoti gausiu ir patikimu derliumi.
Žemaūgiai pomidorai gali tapti tuo pasirinkimu, kuris kasmet grįžta į lysves. Jie puikiai tinka tiems, kurie vertina paprastumą, natūralumą ir norą mėgautis skaniu, namuose užaugintu derliumi.
