Žiemą vėzdūnė dažnai atrodo pavargusi. Lapai praranda blizgesį, kraštai pradeda džiūti, o apie žiedus nebelieka net užuominos. Atrodo, kad augalas tiesiog sustojo ir laukia pavasario.
Tačiau vėzdūnės žydėjimas nebūtinai priklauso nuo metų laiko. Net gruodį ji gali formuoti žiedus, jei gauna tai, ko tuo metu labiausiai trūksta. Ir kalba čia ne apie brangias trąšas ar papildomą apšvietimą.
Užtenka vieno nedidelio pakeitimo priežiūroje, kad augalas atsigautų. Lapai pamažu tampa standesni, nustoja sausėti kraštuose, o po kelių savaičių pasimato, kad vėzdūnė ruošiasi žydėti.
Kas iš tikrųjų stabdo vėzdūnės žydėjimą žiemą
Žiemos metu augalas neblogai atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Laistymas dažnai lieka toks pats kaip vasarą, tačiau viduje jau vyksta visai kiti procesai. Maistinės medžiagos dirvoje senka, o lapai pradeda rodyti pirmus nuovargio ženklus.
Dažniausios priežastys, dėl kurių žiedai nebesiformuoja:
- Trūksta kalcio, kuris palaiko lapų tvirtumą
- Dirva ilgą laiką negauna jokio papildymo
- Laistoma tik paprastu vandeniu
- Šaknys gauna drėgmę, bet ne maitinimą
- Augalas visą energiją skiria lapams išlaikyti
Kai tokia būsena užsitęsia, vėzdūnė nebeformuoja žiedkočių. Ji atrodo gyva, bet viduje tiesiog neturi iš ko kurti žiedų. Tokiu metu svarbiausia ne dažnesnis laistymas, o tai, kas patenka į vazoną kartu su vandeniu.
Kaip laistymas virtų kiaušinių vandeniu veikia vėzdūnę
Žiemą vėzdūnė dažniausiai kenčia ne nuo vandens trūkumo, o nuo to, kad dirvoje nebelieka tam tikrų medžiagų. Paprastas vanduo sudrėkina šaknis, bet nepadeda augalui atstatyti lapų struktūros ir pasiruošti žydėjimui. Dėl to lapai minkštėja, kraštai džiūsta, o žiedkočiai taip ir nesiformuoja.
Vanduo, likęs po kiaušinių virimo, veikia kitaip. Jame ištirpęs kalcis patenka tiesiai į dirvą ir tampa lengvai prieinamas šaknims. Augalas jį naudoja ne momentiniam efektui, o vidiniams procesams sustiprinti, todėl rezultatas pasirodo palaipsniui, bet stabiliai.
Padeda augalo lapams
Kai kalcio ima trūkti, pirmiausia nukenčia lapų kraštai. Jie pradeda džiūti, skilinėti, o pats lapas praranda standumą. Gavus šios medžiagos, lapų ląstelės tampa tvirtesnės, paviršius lygesnis, spalva sodresnė. Tai vienas pirmųjų ženklų, kad augalas atsigauna.
Kaip tai susiję su žiedais
Žiedkočiai formuojasi tik tada, kai augalas jaučiasi pakankamai stiprus. Jei visa energija skiriama lapų palaikymui, žydėjimas atidedamas. Kai dirvoje atsiranda tai, ko trūko, vėzdūnė nebetaupo ir gali skirti jėgų pumpurams. Dėl to žiedai gali pasirodyti net žiemos metu, be papildomo apšvietimo ar trąšų.
Tinkamas laistymas padeda vėzdūnei žydėti net žiemą
shutterstock.com
Kad poveikis būtų matomas, svarbu ne tik kuo laistyti, bet ir kaip tai daryti. Šis metodas veikia tada, kai laikomasi kelių paprastų, bet labai tikslių žingsnių. Per didelis kiekis ar netinkamas vanduo gali duoti priešingą rezultatą.
1. Laistyk tik atvėsintu vandeniu
Vanduo po kiaušinių virimo turi būti visiškai atvėsęs. Karštas ar net šiltas vanduo gali pakenkti šaknims ir sukelti stresą augalui.
2. Naudok tik skaidrų vandenį
Jei vandenyje matosi baltymo likučiai ar drumzlės, jį reikia perkošti. Į dirvą turi patekti tik švarus skystis, be jokių maisto likučių.
3. Laistyk vietoj įprasto vandens
Šis vanduo nepilamas papildomai. Jis tiesiog pakeičia vieną įprastą laistymą, kad nebūtų perteklinės drėgmės.
4. Laikykis intervalo
Pakanka laistyti kartą per 7–10 dienų. Dažnesnis laistymas neduos daugiau naudos ir gali pakenkti šaknims.
5. Naudok tik žiemos laikotarpiu
Šis būdas labiausiai tinka nuo gruodžio iki vasario. Pavasarį, atsinaujinus augimui, geriau grįžti prie įprastos priežiūros.
Pabaigai
Vėzdūnė žiemą nereikalauja sudėtingų sprendimų ar brangių priemonių. Dažniausiai jai trūksta ne priežiūros, o tinkamo palaikymo tuo metu, kai augimas sulėtėja. Nedidelis, bet apgalvotas pakeitimas gali pakeisti visą augalo būklę.
Svarbiausia stebėti reakciją. Jei lapai tampa tvirtesni, nustoja sausėti kraštuose ir augalas atrodo gyvesnis, vadinasi, kryptis teisinga. Žiedai atsiranda ne iš karto, bet tik tada, kai vėzdūnė jaučiasi pakankamai stipri juos išlaikyti.
Vėzdūnės žydėjimas žiemą nėra atsitiktinumas. Tai aiškus ženklas, kad augalas gauna tai, ko jam reikia, ir gali atsilyginti ne tik gražiais lapais, bet ir ilgai lauktais žiedais.