Žiemą tuščias šiltnamis dažnai lieka be priežiūros, bet ūkininkai ir daržininkai žino – sniegas ten gali būti ne priešas, o pagalbininkas. Tik ne bet koks ir ne bet kaip.
Sniego naudojimas šiltnamyje turi aiškias taisykles. Kai žinai, kiek jo pakanka ir ką jis iš tikrųjų suteikia, gali iš to gauti daugiau naudos nei iš pavasarinio laistymo. O jei persistengsi – žemė bus per šlapia, net gali pradėti pūti augalų šaknys.
Sniegas šiltnamyje naudingas – tik ne bet kokiomis sąlygomis
Sniegas nėra tik šlapias vanduo. Jis tirpsta lėtai, todėl žemė sugeria drėgmę palaipsniui. Tai vienas didžiausių jo pranašumų, palyginti su pavasariniais lietumis ar laistymu iš žarnos, kai drėgmė nuslenka paviršiumi ir nepatenka giliau.
Dar viena svarbi sniego savybė – jis papildo dirvožemį ne tik vandeniu, bet ir oru. Sniegas yra purus, o jam tirpstant, į dirvą patenka daugiau deguonies. Tai ypač svarbu šaknims, kurios pavasarį pradeda atgyti ir ruoštis augimui.
Be to, sniego naudojimas šiltnamyje padeda palaikyti natūralią dirvos mikroflorą. Kai žemė per žiemą visiškai neišdžiūsta ir nepraranda savo struktūros, ji tampa daug gyvybingesnė. Tai reiškia, kad augalai pavasarį greičiau prigis, mažiau stresuos ir geriau augs.
Per daug sniego šiltnamyje gali pakenkti – svarbu žinoti saiką
Jeigu atrodo, kad kuo daugiau sniego, tuo geriau – tai klaidingas įspūdis. Kai jo per daug, žemė tampa pernelyg šlapia, vėluoja įšilimas, o kai kuriais atvejais net ima formuotis pelėsis ar kenkėjų židiniai.
Berkit tik natūralų, švarų sniegą
Netinka sniegas nuo važiuojamosios dalies ar takų, kuriuose naudojamos druskos ar kiti tirpikliai. Tokie teršalai gali pakenkti dirvai ir mikroorganizmams, o vėliau ir augalams. Geriausia – šviežias, purus sniegas iš sodo ar kiemo.
Tinkamiausias kiekis – 10–15 cm sluoksnis
Tai pakankamai, kad drėgmės užtektų, bet nebūtų per daug. Sniegas turėtų būti paskirstytas tolygiai per visą lysvės plotą. Jei sluoksnis per storas, sniegas tirps per ilgai, o dirva liks šalta ir drėgna net tada, kai jau norėsis sodinti.
Neberkite ant užšalusios ar sukietėjusios žemės
Jei gruntas labai sušalęs, sniegas tiesiog tirps paviršiuje ir nieko nepakeis. Prieš tai verta bent šiek tiek supurenti viršutinį sluoksnį, kad drėgmė galėtų pasiekti gilesnius dirvos sluoksnius.
Laikas – sausio ar vasario vidurys, ne pavasaris
Sniegas turėtų būti bertas ne per anksti, bet ir ne per vėlai. Jei lauksit iki pat pavasario, tirpsmas bus per greitas ir naudos mažai. Sausio pabaigoje ar vasario pradžioje jis dar tirps lėtai ir spės įsigerti į gilesnius sluoksnius.
Venkite sniego su ledo gabalais ar šlapdriba
Tokio tipo sniegas linkęs greitai tirpti ir užtvindyti paviršių. Be to, šlapias sniegas dažnai susiguli, neleidžia orui pasiekti dirvos ir gadina struktūrą. Geriau rinktis lengvą, purų sniegą, kuris tirpsta palaipsniui.
Ne visais atvejais sniegas šiltnamyje bus naudingas
Nors pati idėja skamba paprastai, sniego naudojimas šiltnamyje ne visada duoda naudos. Yra situacijų, kai sniego dėti visai neverta – arba reikia elgtis labai atsargiai.
Tam, kad išvengtum papildomų bėdų, verta įvertinti kelias esmines sąlygas.
1. Jei šiltnamyje labai molinga, sunkiai džiūstanti žemė
Tokiai dirvai sniegas dažnai tampa iššūkiu, ne pagalba. Ji pavasarį ilgai lieka šlapia, lėtai įšyla, o augalų šaknys gali pradėti pūti. Tokiu atveju geriau palaukti, kol žemė bent šiek tiek pradžiūsta natūraliai.
2. Jei šiltnamis nesandarus ar labai šešėlyje
Toks šiltnamis prastai sušyla, todėl net nedidelis sniego kiekis gali ilgai ištirpti ir perlaistyti dirvą. Be to, drėgmė tokiuose šiltnamiuose užsilaiko ilgiau, o tai didina pelėsio ar grybinių ligų riziką.
3. Jei sniegas sumintas, suspaustas ar jau sušalęs į ledo plutą
Šis tipas labiausiai kenkia. Jis neleidžia orui patekti į dirvą, tirpsta netolygiai ir dažnai tik suformuoja paviršinį vandenį, kuris greitai garuoja, bet nespėja pasiekti šaknų zonos.
4. Jei planuojate anksti sėti ar sodinti
Tada sniegas gali pavėlinti pasiruošimą sezonui. Dirva ilgiau išliks šlapia, o kai kuriais atvejais net gali būti per vėlu pasiekti reikiamą purumo ir struktūros balansą iki sėjos.
Ką dar žinoti apie sniegą šiltnamyje – patirtys iš daržininkų kiemų
Tie, kas ilgiau dirba su šiltnamiais, pastebi, kad žiemos mėnesiais svarbiausia ne tik palaikyti drėgmę, bet ir dirvos gyvumą. Sniegas tam padeda, bet tik jei naudojamas su protu.
Kai kurie daržininkai net pasitelkia sniego sluoksnį kaip mulčią – jis apsaugo dirvą nuo staigių temperatūros pokyčių, ypač jei po sniegu paliekami augalų likučiai ar kompostas.
Kiti pataria pabarstyti šiek tiek pelenų ant sniego paviršiaus – jie ne tik praturtina dirvą, bet ir šiek tiek paspartina tirpsmą. Svarbu tik neperlenkti, kad neišbalansuotum dirvos pH.
Dar vienas patarimas – stebėti, kaip elgiasi pati žemė. Jei ji pavasarį labai ilgai išlieka šlapia, gal verta sumažinti sniego kiekį ar net visai jo nebemesti, ypač jei šiltnamis prastai vėdinamas.
Sniego naudojimas šiltnamyje gali būti naudingas, jei vadovaujamasi ne tik bendra logika, bet ir savo žemės, šiltnamio bei oro sąlygų pažinimu. Kiekvienas sezonas skirtingas, todėl ir sprendimai turėtų būti ne automatiniai, o prisitaikantys prie realios situacijos.