Atrodo, kad šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams. Jie gleivėti, lėti, bet itin atkaklūs: geba įsiskverbti net į pačias sandariausias lysves ir palikti pėdsaką sugraužtų lapų pavidalu. Tad visi ieško, kaip jų atsikratyti – nuo druskos iki alaus spąstų ar barjerinių juostų.
Bet kas, jei šliužai nėra tik kenkėjai? Kas, jei jie gali būti naudingi – ir ne tik gamtai ar ekosistemai, bet ir visai praktiškai, žmogui? Šis mažas, dažnai nuvertinamas sodo svečias turi ne vieną netikėtą panaudojimo būdą.
Ir vienas iš jų visai nesusijęs nei su daržovėmis, nei su gėlėmis.
Šliužai – ne tik kenkėjai, bet ir puikus masalas
Pasirodo, šliužai puikiai pasitarnauja… žvejyboje! Taip, būtent – gleivėti sodo įsibrovėliai vis dažniau naudojami kaip masalas žvejybai, ir ne be priežasties. Daugelis žvejų teigia, kad šliužas yra vienas efektyviausių jaukų, ypač kai kiti variantai neveikia.
Šliužo natūralus kvapas, minkšta tekstūra ir judesiai vandenyje labai vilioja žuvis – ypač karšius, lynus ar ešerius. Be to, šliužai dažniausiai yra vietiniai, natūralūs vandens telkinių faunos elementai, tad žuvims jie nėra svetimi. Jie net gali veikti geriau nei tradiciniai sliekai ar pirktiniai baltyminiai masalai.
Dar vienas pliusas – jų gausu kiekviename darže, tad tai puikus būdas panaudoti tai, kas paprastai laikoma atlieka ar problema.
Kaip pasiruošti šliužus žvejybai?
Rinkti rekomenduojama tik sveikus, nesutrintus šliužus, vengiant tų, kurie buvo apdoroti chemikalais ar rasti pavojingose vietose (pvz., šalia trąšų ar pesticidų).
Juos galima laikyti drėgname inde su šiek tiek samanų ar drėgnu popieriumi, o žvejybos dieną – naudoti gyvus arba perverti ant kabliuko per vidurį kūno.
Svarbu: naudoti tik vietines rūšis ir neperkrauti gamtos – nes šliužas vis tiek lieka gyvas organizmas. Žvejoti atsakingai – tai reiškia ir pagarbą aplinkai.
Kur ir kaip rasti šliužų žvejybai?
Jei gyveni ar dažnai lankaisi gamtoje, šliužų tikrai netrūks – tereikia žinoti, kur ieškoti. Jie mėgsta drėgną, pavėsingą aplinką, todėl po lietaus ar anksti ryte jų pilna net kieme.
Populiariausios vietos šliužams rinkti:
- Po medžių lapais ar šakomis;
- Prie komposto ar sodo atliekų krūvų;
- Drėgnoje žolėje, ypač tankiose vietose;
- Šiltnamiuose ar tarp daržovių eilučių;
- Po akmenimis, plytomis ar senomis lentomis.
Rinkite juos atsargiai, kad nepažeistumėte, nes pažeistas šliužas praranda gyvybingumą, o tai sumažina jo efektyvumą kaip masalo.
Kai jau žinai, kur jų rasti – tereikia pasirūpinti nedidele dėžute, drėgna samanų ar žolės paklode ir šiek tiek kantrybės. Ir vualia – turi efektyvų, natūralų ir visiškai nemokamą masalą žvejybai.
Ką dar verta žinoti apie šliužų naudojimą?
Jei nusprendėte panaudoti šliužus žvejybai, verta žinoti ir keletą praktinių patarimų. Pavyzdžiui, šliužai žvejyboje geriausiai veikia švieži – jei jie pernelyg ilgai laikomi, net ir gyvi, praranda kvapą, kuris taip traukia žuvis. Geriausia juos rinkti ryte arba vakare, kai jie aktyvūs ir lengvai randami tarp lapų ar šlapios žemės.
Taip pat verta eksperimentuoti – kai kurie žvejai teigia, kad šliužai žvejyboje veikia ypač gerai drumstame vandenyje, nes jų judesiai ir gleivėtumas sukelia papildomą susidomėjimą. Kiti renkasi naudoti juos tik tam tikru metų laiku, kai žuvys ieško būtent tokio tipo organinio jauko.
Masalas žvejybai nebūtinai turi būti brangus ar sunkiai gaunamas. Kartais efektyviausias sprendimas slepiasi tiesiai po kojomis – tarp žolės, lysvėje ar po akmeniu. Tereikia žinoti, kur ieškoti, ir pažvelgti į pažįstamus dalykus naujai.
Žvilgsnis iš kitos pusės
Nors šliužas sode ir erzina, žvejyboje jis tampa vertingu sąjungininku. Tai puikus pavyzdys, kaip vienas gamtos elementas gali būti problema vienoje vietoje ir sprendimas – kitoje. Taigi kitą kartą, vietoj to, kad išmesti šliužą į krūmus, pagalvokite – gal verta jį pasaugoti savaitgalio žūklei?
