Šeivamedis – senolių pamėgtas krūmas, garsėjantis ne tik kvapniais žiedais, bet ir uogomis, iš kurių verdamos uogienės bei sirupai.
Tačiau ne visiems pavyksta džiaugtis sparčiai augančiu ir derlingu augalu. Kartais šeivamedis atrodo lyg sustojęs vietoje – neauga, nesistiebia į viršų, o žiedų ir vaisių vos keletas.
Dažniausiai to priežastis slypi dirvos sudėtyje. Augalui ypač svarbi viena medžiaga, kurios trūkumas stabdo augimą ir lemia silpną derlių. Laimei, ją galima nesunkiai papildyti tinkamai prižiūrint dirvą.
Kokia medžiaga būtina šeivamedžiui?
Šeivamedis ypač jautrus azoto trūkumui. Šis elementas yra pagrindinis „variklis“, padedantis augalui auginti naujus ūglius, lapus ir stiebtis aukštyn.
Be pakankamo azoto šeivamedžio lapai tampa blyškesni, krūmas auga vangiai, o žiedynų formuojasi kur kas mažiau. Išties, jei dirva skurdi, šeivamedis tiesiog neparodo viso savo potencialo.
Svarbu pabrėžti, kad azoto reikia ne per daug, o tinkamu kiekiu. Pertręšus šiuo elementu, krūmas gali užauginti gausybę lapų, bet uogų sulauksite nedaug.
Todėl geriausias sprendimas – subalansuotos organinės trąšos, kuriose azotas dera su kaliu ir fosforu.
Kaip patręšti šeivamedį, kad jis greitai atsigautų
1. Organinės trąšos
Šeivamedžiui geriausiai tinka natūralios trąšos – kompostas, perpuvęs mėšlas ar dilgėlių raugas. Jos ne tik suteikia azoto, bet ir praturtina dirvą kitais mikroelementais, kurie būtini augalo stiprumui.
2. Pavasarinis tręšimas
Azoto labiausiai reikia pavasarį, kai augalas pradeda intensyviai auginti lapus ir šakas. Šiuo metu verta patręšti gausiau, kad krūmas „pajustų jėgą“.
3. Subalansuotos trąšos vasarą
Vasarą šeivamedžiui naudinga duoti mišrių trąšų, kuriose be azoto yra ir kalio bei fosforo. Kalio dėka uogos būna saldesnės, o fosforas padeda formuoti stipresnes šaknis.
4. Dirvos stebėjimas
Svarbu sekti, kaip krūmas reaguoja į tręšimą. Jei lapai tampa sodriai žali, augimas atsinaujina – vadinasi, priemonės veiksmingos. O jeigu lapai pradeda gelsti ar atrodo per tamsūs, gali būti, kad azoto per daug.
Ką dar svarbu žinoti apie šeivamedžio augimą
Be trąšų, šeivamedžiui reikalinga ir tinkama vieta. Jis mėgsta šviesą, tačiau per daug kaitri saulė gali išdžiovinti dirvą ir pristabdyti augimą.
Todėl geriausia krūmą sodinti pusiau saulėtoje vietoje, kur bent dalį dienos jis gauna pavėsį. Taip pat būtina užtikrinti, kad dirva būtų puri ir neužmirkstanti – stovintis vanduo kenkia šaknims ir neleidžia augalui įsisavinti reikalingų medžiagų.
Šeivamedžio augimo paslaptys
Jeigu šeivamedis nesistiebia, dažniausiai kaltas azoto trūkumas dirvoje. Ši medžiaga augalui būtina, kad jis leistų stiprius ūglius ir gausiai žydėtų.
Tačiau ne mažiau svarbu ir subalansuotas tręšimas kaliu bei fosforu, tinkama vieta sodinimui ir pakankamas drėgmės kiekis.
Užtikrinus šias sąlygas, šeivamedis ne tik sparčiai atgis, bet ir kasmet džiugins kvapniais žiedais bei uogomis.
