Ar pastebėjote, kad Jūsų rožė jau antrus metus neišleidžia žiedų, nors atrodo sveika ir lapija vešli?
Toks vaizdas gali nuvilti, nes rožės paprastai laikomos vienu iš gražiausių sodo akcentų. Tačiau kodėl rožė daugiau nežydi, nors prižiūrima, laistoma ir tręšiama?
Patyrę gėlininkai dažniausiai mini vieną klaidą – netinkamą genėjimą. Jei rožė pavasarį ar vasarą nukerpama per stipriai arba paliekami seni, neproduktyvūs ūgliai, ji eikvoja energiją lapams ir šaknims, bet ne žiedams. Tada augalas atrodo gyvybingas, tačiau žiedų nesulaukiame net kelerius metus.
Tinkamas, saikingas genėjimas – pagrindinė sąlyga, kad krūmas kasmet apsipiltų žiedais.
Kodėl rožė daugiau nežydi: ūglių amžiaus paslaptis
Dažnai sodininkai klausia: „Rožė pasodinta pernai, šiemet žiedų beveik nėra – ar kitąmet ji pražys?“ Atsakymas priklauso nuo veislės.
Kai kurios rožės žydi tik ant antramečių ūglių. Tai reiškia, kad pirmaisiais metais augalas leidžia daug žaliosios masės, o gausius žiedus galima pamatyti tik kitą sezoną.
Patyrę augintojai dalijasi patarimu: jei nukirpsite tokius ūglius per anksti, kitąmet rožė vėl augins tik lapus ir naujus stiebus, bet žiedų teks laukti dar ilgiau.
Todėl svarbiausia – nenukirpti jaunų ūglių iki žemės, o rudenį juos tik prilenkti ir pridengti nuo šalčio. Pavasarį iš jų išaugs nauji, stiprūs šoniniai ūgliai, kurie gausiai žydės.
Senolių praktikoje teigiama, kad rožę verta formuoti gulsčiai – horizontaliai palenkti stiebus. Tokiu būdu pažadinami miegančios akelės pumpurai, ir augalas kitąmet sprogsta žiedais.
Ligos ir priežiūros klaidos stabdo žydėjimą
Dar viena priežastis, kodėl rožė daugiau nežydi, gali būti ligos. Dažniausiai pasitaiko miltligė, rūdys ar juodadėmės liga.
Jos silpnina augalą, todėl šis visas jėgas skiria išlikimui, o ne žiedams. Gėlininkai dalinasi, kad purškiant žaliuoju muilu galima pristabdyti miltligę, bet jei rožės krūmai sodinami per tankiai, drėgmė tarp jų užsilaiko ir ligos plinta greičiau.
Labai svarbi ir oro cirkuliacija. Jei krūmai auga glaudžiai vienas prie kito, jų lapija sudaro savotišką „uždangą“.
Tokiu atveju ne tik ligos plinta, bet ir žiedų formavimuisi trūksta šviesos. Patyrę augintojai pataria sodinti rožes pakankamu atstumu – kad tarp jų laisvai vaikščiotų oras.
Senolių pastebėjimas paprastas: sveika rožė žydi, o silpna pirmiausia ginasi nuo ligų. Tad norint sulaukti gausaus žydėjimo, reikia reguliariai stebėti lapus, šalinti pažeistus ūglius ir sudaryti augalui kuo palankesnes sąlygas augti.
Trąšų įtaka rožių žydėjimui
Neretai sodininkai stebisi: rožė auga vešli, lapai dideli ir žali, bet žiedų – nė vieno. Tokiu atveju verta pagalvoti apie trąšas.
Per gausus azoto kiekis skatina lapų ir stiebų augimą, bet stabdo žiedų formavimąsi. Todėl, jei rožė tręšiama vien tik azoto turinčiomis trąšomis, ji atrodo graži, bet žydėjimo nesulauksite.
Kad rožė gausiai žydėtų, jai būtinas fosforas ir kalis. Fosforas padeda formuotis pumpurams ir skatina žiedų gausą, o kalis stiprina augalą, kad jis galėtų ilgiau ir sveikiau žydėti.
Liaudies praktikoje dažnai naudotas pelenų nuoviras ar specialios žydinčioms gėlėms skirtos trąšos, kurios užtikrina subalansuotą maistinių medžiagų kiekį.
Svarbiausia taisyklė – saikas. Pertręšus rožę, galima pasiekti priešingą efektą, todėl geriau trąšas duoti mažesnėmis porcijomis, bet reguliariai, ypač pumpurų formavimosi laikotarpiu.
Pabaigai
Jeigu svarstote, kodėl rožė daugiau nežydi, priežasčių gali būti ne viena: netinkamas genėjimas, ūglių amžius, ligos, per tankiai pasodinti krūmai ar netręšimo klaidos.
Dažniausiai kaltininkas slypi paprastuose dalykuose – per didelis azoto kiekis, per arti augančios rožės ar per stipriai nukirpti stiebai.
Gera žinia ta, kad daug ką galima ištaisyti. Leiskite ūgliams subręsti, parinkite tinkamą vietą, užtikrinkite pakankamą oro cirkuliaciją ir rinkitės subalansuotas trąšas.
Rožė – dėkinga gėlė, ir jei jai suteiksite tinkamas sąlygas, kitą sezoną ji atsidėkos gausiais, kvapniais žiedais.
