Dirvos ruošimas po pomidorų maro yra vienas svarbiausių darbų, jei norite, kad ši liga kitąmet nepasikartotų. Pomidorų maras – tai grybelinė liga, kurios sukėlėjai gali ilgai išlikti tiek augalų liekanose, tiek dirvožemyje.
Jei po užkrėtimo šiltnamis ar lysvės paliekamos nesutvarkytos, sporos gali sėkmingai peržiemoti ir vėl pakenkti jaunam derliui.
Patyrę daržininkai pabrėžia, kad svarbiausia – pašalinti visas užkrėstas augalų dalis, pasirūpinti tinkama dezinfekcija ir pagerinti dirvos sąlygas, kad kitais metais augalai būtų stipresni ir atsparesni ligoms.
Užkrėstų augalų šalinimas ir utilizavimas
Vos pastebėjus pomidorų maro požymius, užkrėstus augalus reikia pašalinti nedelsiant. Svarbu ne tik nupjauti antžeminę dalį, bet ir iškasti šaknis, nes grybelio sporos gali slėptis ir ten.
Pašalintas liekanas geriausia sudeginti arba išvežti iš sklypo. Nors kai kurie sodininkai deda jas į kompostą, tai saugu tik tuo atveju, jei kompostas pasiekia aukštą temperatūrą, galinčią sunaikinti ligos sukėlėjus.
Palikus užkrėstą masę paprastame, neįkaistančiame komposte, kyla rizika, kad kitais metais infekcija grįš.
Dirvožemio paviršių, kur augo sergantys pomidorai, verta atsargiai išpurenti ir surinkti stambesnes augalų dalis. Tai sumažins užkrato kiekį prieš imantis kitų dezinfekcijos žingsnių.
Dirvos dezinfekcija ir atnaujinimas po maro
Po pomidorų maro šiltnamio ar lysvių dirva turėtų būti dezinfekuojama, kad sumažėtų likusių grybelių sporų kiekis.
Vienas iš būdų – dirvos viršutinio sluoksnio (apie 5–7 cm) nuėmimas ir pakeitimas švariu, neužkrėstu substratu.
Liaudiškoje praktikoje naudojami ir natūralūs dezinfekantai – pelenai, gesintos kalkės, stipresnės koncentracijos druskos tirpalai. Šie metodai gali padėti sumažinti patogenų kiekį, tačiau svarbu nepadauginti, kad nebūtų pakenkta naudingai dirvožemio mikroflorai.
Šiuolaikiniai daržininkai dažnai renkasi biologinius preparatus su trichoderma ar kitais naudingais mikroorganizmais. Jie ne tik slopina ligos sukėlėjus, bet ir gerina dirvos struktūrą bei augalų atsparumą.
Šiltnamio konstrukcijų ir įrankių dezinfekcija
Pomidorų maro sporos gali išlikti ne tik dirvoje, bet ir ant šiltnamio sienelių, lentynų, atramų bei darbo įrankių. Todėl po derliaus nuėmimo svarbu atlikti kruopštų valymą.
Visas konstrukcijas verta nuplauti šilto vandens ir sodos tirpalu arba naudoti specialius sodo dezinfekantus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vietoms, kur kaupiasi kondensatas, nes drėgna aplinka palanki ligos sukėlėjams.
Darbo įrankius – sekatorius, peilius, kastuvus – būtina nuvalyti ir dezinfekuoti, pavyzdžiui, spiritu ar kalio permanganato tirpalu.
Tokia priežiūra sumažina riziką, kad kitą sezoną infekcija bus pernešta ant naujų augalų.
Profilaktinės priemonės kitam sezonui
Kad pomidorų maras negrįžtų, svarbu ne tik dezinfekuoti šiltnamį, bet ir pakeisti auginimo įpročius. Viena veiksmingiausių priemonių – sėjomaina: toje pačioje vietoje pomidorus rekomenduojama sodinti ne anksčiau kaip po 3–4 metų.
Tarp pomidorų derėtų auginti kitus augalus, kurie nėra jautrūs šiai ligai, pavyzdžiui, salotas, agurkus ar ankštines daržoves.
Taip pat pravartu rinktis veisles, pasižyminčias didesniu atsparumu marui, ir reguliariai vėdinti šiltnamį, kad sumažėtų drėgmės perteklius.
Laistant, geriau vengti lapų šlapinimo – vandens pateikimas tiesiai prie šaknų sumažina ligos plitimo riziką.
Prieš sodinant naujus daigus, dirvą galima papildyti kompostu ar organinėmis trąšomis, kad augalai turėtų stiprią imuninę sistemą ir lengviau atlaikytų nepalankias sąlygas.
Keliais žingsniais – į sveikesnį derlių
Pomidorų maras gali atrodyti kaip rimta kliūtis, bet tinkamai paruošus dirvą, dezinfekavus šiltnamį ir laikantis profilaktikos, kitą sezoną galima sulaukti gausaus ir sveiko derliaus.
Nuoseklus darbas rudenį – tai investicija į ramų pavasarį, kai galėsite drąsiai sodinti daigus žinodami, kad padarėte viską, jog liga nebegrįžtų.
