Pelenai šiltnamyje neretai naudojami iš gerų norų – juk tai atrodo kaip ekologiškas ir natūralus būdas praturtinti dirvą. Tačiau tai, kas tinka lauko lysvėms, nebūtinai tinka šiltnamio mikroklimatui. Pelenai stipriai keičia dirvožemio pH, jį šarmina.
Šiltnamio sąlygomis tai gali būti pražūtinga – ypač jautrioms kultūroms, tokioms kaip pomidorai ar agurkai. Jei pelenai šiltnamyje naudojami be saiko ar be žinių, jie gali slopinti naudingų mikroorganizmų veiklą, trukdyti augalams pasisavinti svarbiausias medžiagas ir net sustabdyti jų augimą.
Daug kas vis dar naudoja pelenus šiltnamyje, tačiau su protu. Patyrę daržininkai pelenus barsto tik nedideliais kiekiais, žinodami, kad perdozavimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Kiek pelenų galima berti šiltnamyje – jei jau nusprendėte naudoti?
Jei jau nusprendėte, kad pelenai šiltnamyje gali būti naudingi, svarbiausia – jų nepadauginti. Rekomenduojama norma yra apie 100 gramų pelenų vienam kvadratiniam metrui.
Šį kiekį geriau paskirstyti ne vienu kartu, o padalinti per kelis kartus sezono metu. Taip augalai galės geriau įsisavinti medžiagas, o dirva nebus per daug šarminama.
Labai svarbu nepilti pelenų tiesiai prie šaknų. Geriausia juos berti tarp eilių, sumaišyti su kompostu ar dirvožemiu. Ir jokiu būdu nemaišyti su mėšlu ar azotinėmis trąšomis – tokie deriniai gali pakenkti, o ne padėti.
Su kuriais augalais reikėtų atsargiau naudoti pelenus šiltnamyje?
Pelenai šiltnamyje gali būti naudingi, tačiau ne visos daržovės vienodai gerai reaguoja į pasikeitusį dirvos pH. Kai kuriems augalams šarminė aplinka gali kelti stresą – jų augimas sulėtėja, vaisiai tampa prastesnės kokybės, o atsparumas ligoms sumažėja.
Todėl svarbu žinoti, kada reikėtų elgtis atsargiau. Ypač jei šiltnamyje auginamos daržovės, kurios mėgsta silpnai rūgščią dirvą.
Augalai, kuriems pelenus reikėtų naudoti saikingai:
- Pomidorai – mėgsta stabilią, kiek rūgštesnę terpę. Pelenų perteklius gali lemti žiedų kritimą.
- Agurkai – labai jautrūs dirvožemio pokyčiams, greitai reaguoja į disbalansą.
- Salotos, krapai, petražolės – jų skonis ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo dirvos sudėties.
- Ridikėliai – gali išaugti netolygūs ar su tuštumomis viduje.
Jei šiltnamyje auginamos šios kultūros, pelenus geriausia naudoti ne tiesiogiai į lysves, o per kompostą arba tik aplink mažiau jautrius augalus. Tokiu būdu dirvožemis bus praturtintas saugiau, nepažeidžiant pačių daržovių.
Kada ir kaip geriausia naudoti pelenus šiltnamyje?
Tinkamas laikas – viena svarbiausių sėkmės sąlygų, jei nusprendėte, kad pelenai šiltnamyje gali pasitarnauti. Geriausia tai daryti dar prieš sodinimą – ankstyvą pavasarį, kai ruošiama žemė. Tokiu metu pelenai spėja susimaišyti su dirvožemiu, sumažėja jų tiesioginio poveikio rizika jautriems augalams.
Beriant pelenus, būtina juos gerai įmaišyti į žemę – negalima palikti jų paviršiuje. Taip ne tik išvengiama piktžolių sėklų sudygimo, bet ir užtikrinama, kad medžiagos bus įsisavintos palaipsniui. Dar geresnis būdas – pelenus sumaišyti su kompostu arba naudoti kartu su durpėmis.
Svarbu atminti ir tai, kad pelenus reikėtų naudoti tik sausame ore, kai dirva nėra drėgna – tuomet išvengiama šarmingumo šuolių ir galimų cheminės reakcijos pasekmių.
Taip pat svarbu žinoti apie pelenus šiltnamyje
Ne visi pelenai yra vienodi. Nuo to, kokios kilmės mediena buvo deginta, priklauso ir pelenų sudėtis. Geriausiai tinka lapuočių medienos pelenai – jie turi daugiau kalcio ir mažiau sunkiųjų metalų. Tuo tarpu pelenai iš dažytos, lakuotos ar impregnuotos medienos gali būti net kenksmingi. Tokie pelenai jokiu būdu neturėtų būti naudojami nei šiltnamyje, nei darže.
Dar vienas svarbus aspektas – pelenų laikymas. Jei jie laikomi drėgname sandėlyje ar lauke, juose pradeda vykti cheminės reakcijos, kurios mažina jų maistinę vertę ir gali padidinti šarmingumą. Todėl pelenus verta laikyti sausai, sandarioje talpoje, saugiai nuo lietaus ir drėgmės.
Galiausiai, atminkite – pelenai nėra stebuklinga trąša. Tai tik viena iš daugelio natūralių priemonių, kuri gali padėti, bet tik tada, kai naudojama protingai ir saikingai.
Ar verta visai atsisakyti pelenų šiltnamyje?
Pelenai šiltnamyje nėra blogis savaime – problema kyla tada, kai jie naudojami netinkamai arba neįvertinus aplinkybių. Nedideliais kiekiais ir atsargiai panaudoti, jie gali pagerinti dirvos struktūrą, papildyti kalciu ir padėti kovoti su kai kuriais kenkėjais ar grybais. Tačiau tai turėtų būti daroma tik žinant dirvos poreikius ir augalų jautrumą.
Jei kyla abejonių, geriau pelenus naudoti lauko darže arba komposto krūvoje – ten jų poveikis lengviau paskirstomas ir mažiau rizikingas. Šiltnamyje gi kiekvienas pokytis jaučiamas greičiau ir stipriau, todėl eksperimentuoti verta tik tada, kai tikrai suprantate, ką darote.
