Žiemą pelargonijos dažnai nustoja augti ir nebekrauna žiedų. Lapai lieka žali, bet augalas tarsi laukia geresnių sąlygų. Taip nutinka beveik kiekvienuose namuose, kai dienos sutrumpėja, o šviesos vis mažiau.
Vis dėlto tai nėra ženklas, kad žydėjimo sezonas baigtas. Pelargonijos gali žydėti ir žiemą, jei gauna tai, ko joms tuo metu labiausiai trūksta.
Pelargonijų tręšimas žiemą leidžia augalui ne tik išsilaikyti, bet ir formuoti naujus žiedstiebius. Svarbu ne kiekis, o tai, kokios medžiagos patenka į dirvą.
Kaip tręšimas skatina pelargonijų žydėjimą žiemą
Pelargonijoms žiemą reikalinga speciali priežiūra. Vienos trąšos gali paskatinti žiedstiebio formavimąsi, o augalui išlaikyti sveiką ir stiprų imunitetą.
Žiemos tręšimui ekspertai rekomenduoja naudoti kalio monofosfatą, gintaro rūgštį ir cukrų.
Kalio monofosfatas stiprina stiebus ir padeda augalui atsispirti stresui. Gintaro rūgštis leidžia pelargonijoms geriau pasisavinti maistines medžiagas net esant mažam šviesos kiekiui. Cukrus taip pat labai svarbus – jis suteikia energijos ir padeda augalui formuoti žiedpumpurius.
Šie trys komponentai dirba kartu, kad užtikrintų augalų žydėjimą net šaltuoju metų laiku.
Trąšų gaminimas
Paruošti trąšas pelargonijoms – reikės tik kelių paprastų ingredientų.
- Į 1 litrą šilto vandens įdėkite ⅓ arbatinio šaukštelio kalio monofosfato ir ištirpinkite.
- Sutrinkite 1 tabletę gintaro rūgšties ir ištirpinkite ją nedideliame kiekyje vandens.
- Įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį cukraus ir supilkite į pagrindinį tirpalą.
Trąšų mišinį galima praskiesti su švariu vandeniu iki 1 litro. Naudokite šį tirpalą pelargonijoms laistyti kartą per 3–4 savaites.
Kaip teisingai naudoti trąšas, kad nepakenktų pelargonijoms
Net ir tinkama trąša gali neduoti jokio efekto, jei ji naudojama netinkamu metu arba neteisingu būdu. Žiemą pelargonijos jautriau reaguoja į perlaistymą ir per didelę maistinių medžiagų koncentraciją, todėl svarbu laikytis saiko.
Prieš tręšiant dirva visada turi būti šiek tiek drėgna. Trąšos pilamos tik ant sudrėkintos žemės, kad šaknys negautų per stipraus poveikio iš karto. Tai padeda išvengti šaknų pažeidimų ir streso augalui.
Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Tręšti geriausia dieną, kai augalas gauna bent šiek tiek natūralios šviesos. Vakare ar esant labai silpnai šviesai trąšų poveikis būna silpnesnis.
Pelargonijų tręšimas žiemą neturėtų būti dažnas. Vienas kartas kas 3–4 savaites yra visiškai pakankamas, kad augalas gautų energijos žiedstiebiams, bet nebūtų permaitintas.
Tręšimo poveikis pasimato palaipsniui ir stiprėja su laiku
Pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi ne žieduose, o pačiame augale. Po 7–10 dienų lapai tampa standesni, sodresnės spalvos, o stiebai atrodo tvirtesni. Tai ženklas, kad maistinės medžiagos pradėjo veikti ir augalas jas pasisavina.
Po maždaug 2–3 savaičių pelargonija ima formuoti naujus augimo taškus. Šiuo laikotarpiu dažnai pasirodo smulkūs pumpurų užuomazgų požymiai lapų pažastyse. Net jei žiedai dar neatsiveria, augalas jau ruošiasi žydėjimui.
Reguliariai, bet saikingai naudojant šią trąšą, poveikis tampa stabilus. Žiedstiebiai formuojasi tvirtesni, žydėjimas trunka ilgiau, o pats augalas neatrodo išsekęs. Pelargonijų tręšimas žiemą veikia ne kaip staigus stimulas, o kaip nuoseklus palaikymas, leidžiantis augalui žydėti net tada, kai sąlygos namuose nėra idealios.
Žieminis žydėjimas tampa nuspėjamas ir lengvai valdomas
Kai augalas gauna tai, ko jam reikia būtent šaltuoju laikotarpiu, priežiūra nustoja būti spėlionėmis. Pelargonijos išlaiko stiprius stiebus, nenumeta lapų ir nepertraukiamai ruošiasi žydėjimui, net kai šviesos nedaug.
Pelargonijų tręšimas žiemą leidžia palaikyti stabilų augalo ritmą be perteklinių pastangų. Pakanka laikytis paprastų taisyklių ir neskubėti, kad žydėjimas tęstųsi ilgiau ir atrodytų taip pat gausiai, kaip šiltuoju metų laiku.