Pamatę keistą stambų vikšrą savo sode daugelis nusigąsta. Bet tie, kurie yra su jais susidūrę pabrėžia, kad tai nėra invazinė grėsmė, o visiškai nepavojingas gyvis.
Kalbama apie sfinkso vikšrą (elefanto sfinksą, Deilephila elpenor). Labai dažnas Europos soduose, kur savo maistinius augalus palieka po pietų ir patraukia ieškoti tinkamos vietos palikuoniams ieškoti.
Šio vikšro reputacija – daug labiau susijusi su estetika ir ekosistemos nauda nei žala. Jis nėra nuodingas, nepuola daržovių – priešingai, tai vertinga rūšis mūsų gamtoje.
Kas yra šis „gyvis“?
Elefanto sfinksas – stambus vikšras, dažniausiai 5–8 cm ilgio, rudai žalsvos spalvos, su akiduobėmis ties galva ir „rageliu“ – būdingais sfinksų vikšrams.
Tokie ženkliai netrukdo džiaugtis jo grožiu – nors kai kam jis gali pasirodyti itin keistas, tarsi gyvatė, šliaužianti taku, tačiau su laiku jis pavirsta į nuostabų drugelį.
Žinomiausia rūšis – Deilephila elpenor, kurios priekis ir akiduobės primena gyvatės akis. Tai – gynybinis mechanizmas, skirtas atgrasinti plėšrūnus.
Kodėl verta jį išsaugoti?
Nors vikšras gali keliauti po jūsų sodą, jis:
- Virsta nuostabiu naktiniu drugeliu – elefantinio sfinkso formai būdingas intensyvus rožinių ir alyvuogių atspalvių derinys, kuris naktį lankosi žydinčiose gėlėse ir efektyviai jas apdulkina.
- Nežaloja maistinių augalų – jo lervos dažniausiai minta laukinėmis augalų rūšimis, tokiomis kaip ožkarožės, fuksijos, šalavijų šeimos gėlės ir kt. – retai kada darže esantys kultūriniai augalai.
- Padeda palaikyti biologinę įvairovę – šis vikšras yra maisto šaltinis paukščiams, parazitinėms vapsvoms bei kitiems naudingiems vabzdžiams.
Kaip elgtis radus sfinkso vikšrą?
Labai svarbu – neskubėkite jo naikinti. Vietoj to atsargiai perkelkite vikšrą su pagaliuku ar pirštu, nepažeisdami jo kūno.
Toliau atsargiai padėkite ant žemės atokiame sodo kampelyje, netoli vietos, kur galėtų rasti augalus, kuriais minta.
Stebėkite, ar netrukus kūnas juda į žemę – tai ženklas, kad vikšras rado tinkamą vietą virsti kokonu ir žiemoti.
Svarbu neleisti vikšrui patekti ant cemento ar karštų paviršių, kur jis gali būti pažeistas prieš transformaciją į drugelį.
Ką sodininkams verta žinoti apie sfinksų vikšrus
- Būna pastebimi liepos–rugpjūčio pabaigoje, kai lervos baigia ėsti ir ieško vietos sukti kokoną, dažnai vaikščiodamos takeliais – kaip pastebėjo sodininkai.
- Naktiniai drugeliai skraido birželio–rugsėjo mėnesiais, ypač prie jazminų, rožių, fuksijų – tai rodo, kad jūsų sodas yra sveikas, be sintetinių pesticidų ir draugiškas apdulkintojams.
- Šie vikšrai nėra kenkėjai – jie neturi sukelti žalos nei miežiams, nei pomidorams. Dažniausiai jie nekelia grėsmės net augalams darže.
Išvada
Sfinkso vikšras sode – tai ne priešas, o natūralios gamtos svečias. Nenaikinkite, o palikite, atpažinkite, perkelkite į saugią vietą ir sulaukite, kaip vakare išvysite gražų drugelį, kuris džiugins savo spalva ir padės apdulkinti gėles.
Nes tai ne tik vikšras – tai gyvas priminimas, kad mūsų sodas gali būti daugiau nei maistas: jis gali virsti gamtos namais.
