Šiemet sodininkų patirtys labai skirtingos – vieni džiaugiasi pilnais krepšiais saldžių nektarinų, o kiti tik gūžčioja pečiais, nes medžiai taip ir neprinoko ar visiškai nušalo. Skirtumas atrodo stulbinantis, bet tam yra paaiškinimų.
Nektarinų derlius Lietuvoje priklauso ne tik nuo veislės ar priežiūros, bet ir nuo orų kaprizų. Vieni sodinukai puikiai ištveria šalnas, kiti jautriai reaguoja į kiekvieną pavasario staigmeną. Todėl visai natūralu, kad viename kieme šakos linksta nuo vaisių, o kitame – tenka nusivilti ir net svarstyti, ar verta toliau auginti.
Sėkmės paslaptis slypi veislėje ir priežiūroje
Tie, kas šiemet džiaugiasi pilnomis pintinėmis, dažniausiai pasakoja, kad rinkosi tinkamą veislę ir nepatingėjo pasirūpinti medžiu. Ne vienas sodininkas giria „Harco“ veislę – ji savidulkė, atsparesnė šalnoms ir geriau prisitaikiusi prie mūsų klimato.
Labai svarbu ir tai, kur medis pasodintas. Nektarinai nemėgsta užmirkstančios žemės, bet taip pat blogai jaučiasi ir vėjuotoje vietoje. Kas sodino prie pietinės sienos ar šiltesniame sodo kampelyje, dažniausiai gali parodyti gausų derlių.
Tuo tarpu tie, kurių medžiai stovėjo atviroje vietoje arba kurie pasirinko lepesnę veislę, šiemet sulaukė daug mažiau vaisių. Kai kas net sako – penkerius metus laukė, bet taip ir nepamatė derliaus, todėl galiausiai išrovė.
Kodėl kartais nektarinai vis tiek nuvilia
Net ir pasirinkus tinkamą veislę, kartais vaisiai nesunoksta arba medis duoda vos kelis vaisius. Tokiais atvejais daug kas kaltina pardavėjus, bet dažniausiai priežasčių yra daugiau nei viena.
Dažniausios nesėkmės priežastys:
- medžio šaknys pradeda pūti užmirkusioje žemėje,
- pavasarį nepastebėtos šalnos pažeidžia žiedus,
- ligos, tokios kaip garbanė, silpnina jauną medį,
- netinkama vieta arba per mažai saulės.
Ne vienas sodininkas dalijasi patirtimi, kad pirmus metus derliaus nereikėtų tikėtis visai, o kartais tenka laukti trejus ar net ketverius metus. Tačiau būtent kantrybė ir priežiūra lemia, ar po kelių sezonų šakos linksta nuo vaisių, ar belieka išrauti nusivylus.
Patyrę sodininkai dalijasi nektarinų gausos paslaptimis
Tie, kurie jau skinasi pintinėmis, dažnai sako, kad svarbiausia – mylėti savo medį. Ne vienam teko nusivilti pirmus metus, bet kantrybė atsipirko, kai medis sustiprėjo ir pradėjo duoti gausų derlių.
Sodininkai pastebi, jog pavasarį verta atidžiau prižiūrėti jaunus lapelius ir žiedus. Jeigu pasirodo garbanės požymių, greita reakcija gali išgelbėti visą būsimą derlių. Kiti pasakoja, kad vos du kartus nupurškė ir medis užaugino pilnas šakas vaisių.
Vieta taip pat daro savo. Ten, kur medis gauna daug saulės, vaisiai būna saldesni ir greičiau sunoksta. O tie, kurie sodino šalia sienos ar šiltesniame sodo kampelyje, dažniausiai derliumi džiaugiasi labiau nei tie, kurių medžiai stovi atviroje vietoje.
Kiekviena patirtis skirtinga, tačiau bendra išvada aiški – nektarinams reikia šiek tiek daugiau dėmesio nei įprastiems vaismedžiams. Užtat už kantrybę jie atsidėkoja ypatingu skoniu ir kvapu, kurio parduotuvėje tikrai nerasite.
Kada ir kur sodinti nektarinus, kad jie derėtų
Dauguma patyrusių augintojų sutaria – geriausias metas sodinti nektarinus yra pavasarį. Tuomet medis turi visą šiltąjį sezoną prigyti ir sustiprėti. Jei pasodinsite rudenį, didelė rizika, kad šaknys nespės įsitvirtinti prieš pirmąsias šalnas.
Labai svarbi ir vieta sode. Nektarinai geriausiai auga šiltoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Saulė jiems tiesiog būtina – kuo daugiau saulės gauna medis, tuo saldesni ir sultingesni vaisiai. Jei pasodinsite pavėsyje ar drėgnoje žemėje, šansai sulaukti gausaus derliaus labai sumažėja.
Patyrę sodininkai dar pataria kantrybės – pirmuosius rimtesnius vaisius medis dažniausiai užaugina tik po kelerių metų. Bet kai tai pagaliau įvyksta, džiaugsmas būna toks didelis, kad visi ankstesni nusivylimai pasimiršta.
Išvados
Nektarinų derlius Lietuvoje yra tikra loterija: vieni skina pintinėmis, kiti tenka išrauti medžius be vaisių. Tačiau didžiausią skirtumą dažniausiai lemia veislės pasirinkimas, sodinimo vieta ir kantrybė prižiūrint medį.
Tinkamai pasodinti ir prižiūrėti nektarinai gali džiuginti gausiu derliumi net mūsų klimato sąlygomis. Jei sodininkas nepamiršta apsaugoti jaunų lapelių nuo ligų, suteikia medžiui šilumos ir saulės, jis dažniausiai atsidėkoja ypatingo skonio vaisiais.
Galų gale, kiekvienas sode užaugintas nektarinas – tai ne tik vaisius, bet ir asmeninė pergalė prieš gamtos kaprizus.
