Atėjus rudeniui, daugeliui sodininkų kyla klausimas – ar jau laikas kasti morkas, ar dar galima palaukti? Atrodytų, kad šalnos joms nebaisios, tačiau ne viskas taip paprasta. Vieni palieka morkas žemėje net per žiemą, kiti skuba iškasti dar rugsėjį. Patirtis rodo, kad ne tik orai lemia derlių – yra ir kitų svarbių dalykų, apie kuriuos dažnas nepagalvoja.
Morkos atlaiko šalnas, bet ne viską
Morkos tikrai nebijo pirmųjų šalnų – netgi atšalus orams jos gali likti žemėje ir toliau išlikti sultingos. Kai kurie daržininkai specialiai taip daro, nes sako, kad po šalnų morkos būna net saldesnės. Ir tai tiesa – šaltis sustabdo kai kuriuos procesus, todėl šakniavaisiai ilgiau išlaiko skonį.
Bet čia slypi kita pusė. Jei užsilaikysite per ilgai, morkos pradės leisti smulkias baltas šakneles, „užsiaugins barzdą“, gali sutrūkinėti ar net pradėti pūti. Kartais jos tampa ne tik prastesnio skonio, bet ir visai nebetinkamos laikymui. Dar vienas pavojus – kenkėjai ir pelės. Atrodo, morkos žaliuoja, o kai išsirauni, vidus tuščias.
Taigi pati šalna nėra priešas, bet delsti per ilgai taip pat neverta. Reikia stebėti ne tik orus, bet ir pačias morkas – jos pačios dažnai „pasako“, kada jau metas keliauti į rūsį ar šaldiklį.
Kaip morkas išsaugoti žiemai, kad jos liktų šviežios
Vien tik ištraukti morkas iš žemės neužtenka – nuo to, kaip jas laikysite, priklauso, ar po kelių mėnesių dar turėsite traškių, saldžių daržovių, ar teks jas išmesti.
Vienas seniausių ir patikimiausių būdų – morkas sluoksniuoti į dėžes su sausu smėliu. Taip jos ilgai išlaiko drėgmę ir nesusiraukšlėja. Svarbu, kad smėlis nebūtų šlapias, nes tuomet daržovės gali pradėti pūti.
Kiti renkasi paprastesnį variantą – sudeda į plastikinius maišelius ar kibirus ir palieka rūsyje. Čia reikia tik vieno dalyko: kad patalpa nebūtų per šilta ir kad cirkuliuotų oras. Jei rūsio neturite, puikiai tinka šiltnamis – tik morkas reikėtų pridengti žemėmis ar eglišakėmis, kad neiššaltų.
Dar vienas modernus sprendimas – užšaldyti. Sutarkuotos ar supjaustytos morkos šaldiklyje išsilaiko ilgai, o vėliau jas patogu naudoti sriuboms, troškiniams ar net kotletams gardinti. Šis būdas labai praverčia, jei morkų turite daug ir norite sutaupyti laiko žiemą.
Kada geriausias metas išrauti morkas
Nors morkos nebijo pirmųjų šalnų, jos amžinai žemėje stovėti negali. Per ilgai paliktos darže jos pradeda skilinėti, apauga „barzdomis“, praranda skonį, o kartais net ima pūti. Tad tinkamas laikas jas kasti – labai svarbus.
Į ką atkreipti dėmesį
- Morkos pasiekė tinkamą dydį, yra tvirtos ir sveikos.
- Viršūnės pradeda gelsti – tai ženklas, kad daržovė jau „subrendo“.
- Dirva tampa šlapia ar sunkiai dirbama – tokiu atveju geriau nelaukti.
Kai jau nusprendžiate rauti, stenkitės nedelsti – iškaskite visas iš karto, nes viena palikta morka gali greitai „pavargti“, ir net gražiausiai atrodžiusios šalia esančios ims gesti.
Tinkamai pasirinktas laikas – pusė darbo. Tokios morkos laikysis ilgiau, išliks traškios ir saldžios, o jūs galėsite džiaugtis jų skoniu visą žiemą.
Taip pat skaitykite: Kodėl rudenį verta palikti kelias morkas lysvėje?
Ženklai, kad morkos jau nebetinkamos laikymui
Kartais atrodo, kad morkos laikosi puikiai – gražiai sudėtos rūsyje ar dėžėje, bet užtenka praversti dėžę po kelių savaičių ir nusivylimas garantuotas. Svarbu žinoti, kokie ženklai rodo, kad morkos jau sugadintos ir jas reikia kuo greičiau išrinkti, kad nepakenktų kitoms.
Pirmas ir akivaizdžiausias signalas – minkštumas. Sveika morka visuomet kieta, traški. Jei pastebite, kad ji suminkštėjo ar net pasidarė „guminė“, tai ženklas, kad ji prarado drėgmę ir maistinę vertę. Tokias laikyti neverta.
Kitas dalykas – nemalonus kvapas. Jei praveriate dėžę ir juntate rūgštų ar pūvantį kvapą, vadinasi, bent dalis morkų jau supuvo. Geriausia jas nedelsiant pašalinti, nes viena supuvusi morka gali greitai sugadinti ir kitas.
Dar vienas ženklas – baltos šaknelės ar skilinėjimai. Atrodytų, morka vis dar valgoma, bet tokia daržovė ilgai nelaikysis. Ji praranda dalį skonio, tampa kieta, o kartais net kartoka. Tokias verčiau sunaudoti kuo greičiau – sriuboms, troškiniams ar šaldymui.
Ir, žinoma, pelėsis. Jei ant morkos atsiranda pilkų ar baltų apnašų, ji netinkama maistui. Net nukrapščius pelėsį, rizika išlieka, tad geriau tokią daržovę išmesti. Rūsyje užtenka vienos pelėtos morkos, kad sugadintų visą dėžę.
Pabaigai
Morkų kasimo laikas priklauso ne tik nuo šalnų, bet ir nuo daugybės kitų dalykų – dirvos, oro, kenkėjų, net to, kaip planuojate jas laikyti. Per ilgai paliktos darže jos gali sutrūkinėti, apaugti šaknelėmis ar net supūti, todėl svarbu stebėti ženklus ir nelaukti per ilgai.
Tinkamai parinktas laikas ir geros laikymo sąlygos užtikrina, kad visą žiemą galėsite džiaugtis traškiomis, saldžiomis ir maistingomis morkomis. Tai paprastas sprendimas, kuris leidžia ne tik išsaugoti derlių, bet ir iš jo gauti maksimalią naudą.
