Pavasarį prasideda intensyvūs kiemo apželdinimo planavimo darbai. Renkami sėklų pakeliai, užsakomi krūmų sodinukai, braižomos gėlynų schemos. Spalvingi žiedai traukia dėmesį, tačiau už gražios išvaizdos kartais slepiasi tiesioginė grėsmė.
Ne visi kieme augantys augalai yra draugiški namų aplinkai. Atrinktos pavojingos gėlės sode tampa nuodų šaltiniu naminiams augintiniams ir mažiems vaikams.
Net ir nedidelis suvalgytas lapelis ar nukritusi žiedadulkė iššaukia sunkią organizmo reakciją, reikalaujančią skubios medikų pagalbos.
Glicinijų sėklos ir ankštys stipriai pažeidžia virškinimą
Glicinija (Wisteria) puošia namų fasadus ilgomis, svyrančiomis žiedų kekėmis. Visas šis augalas savyje kaupia toksiškus lektinus ir glikozidus. Didžiausia nuodų koncentracija susidaro bręstančiose sėklose bei ankštyse.
Prarijus net minimalų sėklų kiekį, kūnas reaguoja žaibiškai. Prasideda stiprūs skausmai, reikalaujantys neatidėliotino gydymo.
1. Degimo jausmas burnoje: Pirmasis signalas atsiranda vos pakramčius bet kurią augalo dalį. Toksinai iškart nudegina jautrią burnos gleivinę.
2. Aštrus skrandžio skausmas: Nuryti nuodai dirgina virškinamąjį traktą. Atsiranda aštrūs spazmai pilvo srityje.
3. Staigus vėmimas ir viduriavimas: Organizmas bando natūraliai apsivalyti. Greitas skysčių netekimas veda prie pavojingos dehidratacijos.
4. Sąmonės aptemimas: Sunkesniais atvejais sutrinka orientacija aplinkoje. Nukentėjęs asmuo ar gyvūnas prastai reaguoja į aplinką.
5. Svaigimas ir alpimas: Glikozidai paralyžiuoja normalų nervų sistemos darbą. Gali pasireikšti staigūs pusiausvyros praradimai.
Paprastosios lelijos reiškia mirtiną nuosprendį katėms
Lelijos išlieka vienomis dažniausiai sodinamų gėlių kiemo gėlynuose. Šunims jos sukelia tik lengvą negalavimą, tačiau katėms šis augalas yra mirtinas.
Katėms toksiškos absoliučiai visos lelijos dalys. Pavojų kelia žiedlapiai, stiebai, lapai, byrančios žiedadulkės ir net vanduo, kuriame pamerktos skintos gėlės. Prarijus bent mažą gabalėlį, per kelias valandas išsivysto ūmus inkstų nepakankamumas.
Laiku nesuteikus veterinarinės pagalbos ir neišplovus skrandžio, gyvūno laukia neišvengiama mirtis. Kates auginantiems šeimininkams lelijų sodinimas kieme prilygsta tiesioginės grėsmės sukūrimui.
Vilkdalgių šaknyse besikaupiantis iridinas nuodija augintinius
Vilkdalgiai (irisai) džiugina dideliais, spalvingais žiedais pavasario pabaigoje. Po žeme besidriekiančiuose storuose šakniastiebiuose kaupiasi toksiška medžiaga, vadinama iridinu.
Suaugęs asmuo turėtų suvalgyti labai didelį šaknies kiekį, kad apsinuodytų. Naminiai gyvūnai į iridiną reaguoja žymiai jautriau.
Šunims mėgstant kasti žemę, jie dažnai pažeidžia vilkdalgių šaknis. Pakramčius šių gumbų, gyvūnui prasideda gausus seilėtekis, atsiranda stiprus vėmimas ir bendras virškinimo sistemos išsekimas.
Hortenzijų lapuose susidaro pavojingi cianido junginiai
Hortenzijos puošia aplinką masyviais, apvaliais žiedynais, žydinčiais iki pat rudens. Visose šio krūmo dalyse randama amigdalino. Ši cheminė medžiaga, patekusi į skrandį, pradėjus virškinti virsta cianidu.
Cianidas yra žinomas kaip vienas pavojingiausių nuodų. Suvalgius hortenzijos lapų ar žiedų, naminiams gyvūnams ir mažiems vaikams prasideda stiprus pykinimas, vėmimas bei viduriavimas.
Tiesioginis kontaktas su augalo sultimis taip pat sukelia nemalonių pasekmių. Jautresnę odą turintiems asmenims po prisilietimo prie hortenzijos lapų ar genėjimo metu atsiranda skausmingas bėrimas.
Raganės palieka odos uždegimus ir opas burnos ertmėje
Raganės (klematisas) dažnai sodinamos prie tvorų, sienų ar pavėsinių, siekiant sukurti tankią žalią sieną. Šis populiarus vijoklis savyje turi stipraus toksiško anemonino.
Palietus augalą plikomis rankomis, gali išsivystyti kontaktinis dermatitas ir odos paraudimai. Skinti ar genėti raganes privaloma tik dėvint storas apsaugines pirštines.
Netyčia prarijus bet kurią augalo dalį, burnos ertmėje akimirksniu atsiveria skausmingos opos. Pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė, todėl šį vijoklį būtina sodinti atokiau nuo takelių ir atvirų erdvių, kur žaidžia vaikai.
Saugus kiemo planavimas reikalauja atidaus augalų parinkimo
Prieš sodinant naujus augalus, būtina patikrinti jų toksiškumą. Gražūs žiedai nekompensuoja rizikos, kuri kyla naminiams gyvūnams ar šeimos nariams.
Kiemo apželdinimo schemose šiuos augalus verta keisti saugesnėmis alternatyvomis. Vietoj lelijų galima sodinti rožes arba našlaites, kurios nekelia absoliučiai jokio pavojaus prarijus.
Kruopštus augalų sąrašo sudarymas padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Kiemas turi likti saugia zona žaidimams ir ramiam poilsiui.