Žiema sode daugeliui atrodo kaip ramybės metas, bet patyrę sodininkai žino – tai puikus laikas atlikti vieną svarbiausių darbų. Dabar galima ramiai apžiūrėti medžius ir pasiruošti pavasariui taip, kad vėliau nereikėtų taisyti klaidų.
Kol medžiai be lapų, jų būklė matosi aiškiai. Išryškėja sausos, nulaužtos ar netinkamai augančios šakos, kurios pavasarį tik trukdytų. Tie, kurie šį darbą atideda, dažnai vėliau stebisi silpnesniu augimu ar menkesniu derliumi.
Kokius medžius verta genėti pirmiausia
Ne visi medžiai žiemą reaguoja vienodai, todėl svarbu žinoti, nuo ko pradėti. Kai kurie sodo gyventojai šį laiką išnaudoja idealiai ir pavasarį atsidėkoja stipriu augimu bei gausesniu derliumi.
Pirmieji eilėje dažniausiai būna obelys ir kriaušės. Jos žiemos genėjimą pakelia ramiai, net jei tenka šalinti daugiau šakų. Taip pat galima imtis vyšnių ir slyvų, tačiau su jomis reikia elgtis šiek tiek atsargiau – vengti labai stipraus trumpinimo.
Vėliau, artėjant pavasariui, ateina eilė trešnėms, abrikosams, persikams ir svarainiams. Šiuos medžius geriausia genėti tada, kai didžiausi šalčiai jau atslūgę, bet sula dar dar nepradėjusi intensyviai tekėti.
Obelų ir kriaušių genėjimas duoda didžiausią naudą žiemą
Obelys ir kriaušės yra patys atlaidžiausi vaismedžiai genėjimui, todėl būtent nuo jų verta pradėti. Žiemą jos ilsisi, sula nejuda, tad pjūviai patiria mažiau streso, o pavasarį medis greičiau atsinaujina.
Genint dabar, aiškiai matosi visa lajos struktūra – nėra lapų, todėl lengva atskirti, kurios šakos reikalingos, o kurios tik eikvoja medžio jėgas. Tinkamai suformuota laja leidžia saulei ir orui pasiekti kiekvieną šaką, o tai tiesiogiai atsiliepia derliui.
1. Pašalinkite sausas ir pažeistas šakas
Pirmiausia išpjaukite visas nulaužtas, apšalusias ar ligų pažeistas šakas. Jos nebeatneš naudos ir pavasarį taps kenkėjų bei ligų židiniu.
2. Išretinkite lajos vidų
Šakas, augančias į vidų, kryžiuojančias viena kitą ar besitrinančias, reikia pašalinti. Laja turi būti permatoma – tai ženklas, kad medis kvėpuos laisvai.
3. Trumpinkite metinį augimą
Jauni ūgliai dažniausiai trumpinami maždaug trečdaliu. Tai paskatina medį leisti stipresnius šoninius ūglius ir formuoti daugiau vaisinių šakelių.
4. Nepalikite kelmų ir nepjaukite per arti
Pjūvis turi būti švarus, prie pat šakos pagrindo, bet nepažeidžiant kamieno. Palikti kelmai lėtai gyja ir gali pradėti pūti.
5. Naudokite tik aštrius, švarius įrankius
Bukos ar surūdijusios žirklės suplėšo žievę. Prieš darbą įrankius verta dezinfekuoti – taip apsaugosite medį nuo infekcijų.
Vyšnių ir slyvų genėjimas turi būti atsargesnis
Vyšnios ir slyvos nėra tokios kantrios kaip obelys ar kriaušės, todėl čia svarbiausia – nepersistengti. Šie medžiai jautriau reaguoja į per stiprų genėjimą, ypač jei pašalinama per daug stambių šakų vienu metu.
Žiemą galima ir verta šalinti tik tai, kas akivaizdžiai nereikalinga. Tai geras metas apsivalyti, bet ne radikaliai keisti medžio formą. Jei kyla abejonių – geriau nupjauti mažiau nei per daug.
1. Pirmiausia šalinkite ligotas ir nulaužtas šakas
Vyšnių ir slyvų ligos plinta greitai, todėl visos pažeistos ar įtrūkusios šakos turi būti pašalintos nedelsiant.
2. Išpjaukite stačiai į viršų augančius ūglius
Tokie ūgliai dažniausiai neveda vaisių ir tik tankina lają. Jie atima maisto medžiagas iš vaisinių šakų.
3. Retinkite, bet neformuokite agresyviai
Pašalinkite kryžiuojančias ir viena į kitą besiremiančias šakas, bet venkite trumpinti daug jaunų ūglių iš karto.
4. Didelius pjūvius palikite pavasariui
Jei reikia šalinti storą šaką, geriau tai daryti vėliau, kai oras šiltesnis. Žiemą tokios žaizdos gyja lėčiau.
5. Stebėkite medžio reakciją
Jei medis jau anksčiau silpnai augo ar sirgo, genėjimą darykite minimalų – tik sanitarinį.
Dažniausios klaidos, dėl kurių pavasarį tenka gailėtis
Viena dažniausių klaidų yra genėjimas iš akies, neįvertinus bendros medžio formos. Pašalinus pavienes šakas, bet nežiūrint į visą lają, medis lieka netolygus, o tai vėliau trukdo augimui ir derėjimui. Visada verta atsitraukti kelis žingsnius ir pasižiūrėti į medį iš šono.
Kita problema – per didelis skubėjimas. Kai genima greitai ir be aiškaus plano, dažnai paliekamos kryžiuojančios ar viena į kitą besiremiančios šakos. Pavasarį jos pradeda trinti, atsiranda žaizdų, kurios tampa ligų židiniais.
Taip pat dažnai pamirštami įrankiai. Bukos ar nešvarios žirklės suplėšo žievę, o tokie pjūviai gyja sunkiai. Net ir gerai atliktas genėjimas gali pridaryti žalos, jei pjūvis netvarkingas.
Dar viena klaida – per drąsus genėjimas jautresniems medžiams. Kai vienu metu pašalinama per daug šakų, medis pavasarį skiria jėgas ne žydėjimui, o atsistatymui. Dėl to derlius gali vėluoti arba būti silpnesnis.
Atsiminkite
Žiemos genėjimas leidžia medžiams pavasarį startuoti be papildomų kliūčių. Pašalinus nereikalingas ir silpnas šakas, medis nukreipia jėgas ten, kur jos iš tiesų reikalingos – į naujus ūglius, žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
Tie, kurie šį darbą atlieka laiku, pavasarį dažniausiai mato skirtumą plika akimi. Medžiai greičiau bunda, lajos būna tvarkingesnės, o problemų su ligomis ir kenkėjais atsiranda mažiau. Būtent todėl medžių genėjimo sezonas atidarytas dabar – ir kuo anksčiau tuo pasirūpinsite, tuo ramiau bus vėliau.