Žiemą sodas atrodo ramus, bet po žieve tuo metu vyksta visai ne poilsis. Ten slepiasi kenkėjai, lieka ligų sporos, o pats medis patiria didelį stresą dėl temperatūros svyravimų. Todėl medžių apsauga žiemą nėra tik papildomas darbas iš pareigos – tai reali investicija į pavasario ramybę ir stipresnį derlių.
Užtenka vieno teisingo purškimo tinkamu metu, kad sumažėtų problemų, kurios dažniausiai išlenda jau tada, kai medis ima sprogti ar net žydėti.
Šis paprastas veiksmas padeda apsaugoti kamienus, storas šakas ir net dirvą po laja, kad pavasarį sodas startuotų be nereikalingų ligų ir kenkėjų spaudimo.
Tinkamas purškimo laikas nulemia visą rezultatą
Medžių apsauga žiemą duoda naudą tik tada, kai pasirenkamas teisingas momentas. Purkšti reikia tuomet, kai visi lapai jau nukritę ir medis pereina į ramybės būseną. Tokiu metu tirpalas patenka tiesiai ant žievės ir į smulkius plyšius, kur per žiemą slepiasi kenkėjai ir ligų užkratai.
Ne mažiau svarbi ir oro temperatūra. Geriausia dirbti, kai lauke laikosi bent keli laipsniai šilumos. Esant tokioms sąlygoms, tirpalas tolygiai pasiskirsto, gerai įsigeria ir pradeda veikti. Jei purškiama per šaltai arba ant šlapios žievės, didelė dalis pastangų nueina perniek.
Didelį skirtumą daro ir oras prieš bei po darbų. Rami, sausa diena leidžia apipurkšti kamienus kruopščiai ir be skubėjimo. Kai temperatūra laikosi apie nulį ar šiek tiek aukščiau kelias dienas iš eilės, apsauga išlieka ilgiau ir medis į žiemą išeina stipresnis bei atsparesnis.
Trys patikimi purškalai medžių apsaugai žiemą
Žiemai skirtas purškimas nėra vienas universalus tirpalas viskam. Skirtingos problemos reikalauja skirtingų priemonių. Vieni mišiniai labiau tinka kenkėjams, kiti padeda nuo ligų ar valo žievę. Todėl sodininkai dažniausiai renkasi vieną iš trijų patikrintų variantų, priklausomai nuo sodo būklės.
Svarbu nemaišyti šių tirpalų tarpusavyje ir naudoti tik vieną pasirinktą priemonę. Kiekviena jų veikia savaip ir duoda geriausią rezultatą tada, kai naudojama teisingai.
1. Karbamidas tinka bendrai profilaktikai ir ligų spaudimui mažinti
Karbamidas naudojamas tada, kai sode pasitaiko šašų, dėmėtumo ar kitų grybelinių ligų. Jis padeda sunaikinti dalį po žieve ir ant lapų likusių ligų užkratų bei sumažina kenkėjų skaičių. Papildoma nauda ta, kad apdoroti lapai greičiau suyra ir netampa infekcijos šaltiniu pavasarį.
Tirpalui paruošti reikia 500 g karbamido 10 litrų šilto vandens. Jei ligos sode kartojasi kasmet, kiekį galima padidinti iki 700 g. Granules reikia visiškai ištirpinti, kad neliktų nuosėdų. Purškiami kamienai, storos šakos ir nukritę lapai po medžiais. Dirbama tik su sausa žieve ir ramiu oru.
2. Geležies sulfatas valo žievę ir naikina kerpes
Ši priemonė labiausiai tinka seniems medžiams, kurių kamienai apaugę kerpėmis, samanomis ar turi tamsių dėmių. Geležies sulfatas ne tik padeda atsikratyti šių darinių, bet ir sumažina grybelinių ligų židinius žievėje.
Naudojamas 3–5 procentų tirpalas, tai yra 300–500 g geležies sulfato 10 litrų vandens. Jis ruošiamas tik plastikiniame arba stikliniame inde, nes metalas gadina tirpalą. Prieš purškimą storas kerpes verta nuvalyti kietu šepečiu, o tada kamieną ir pagrindines šakas kruopščiai apipurkšti, kol jos visiškai sudrėks.
3. Bordo mišinys skirtas apsaugai nuo grybelinių ligų
Bordo mišinys naudojamas tada, kai sode dažnos grybelinės ligos ir reikia stipresnės apsaugos. Tai klasikinė priemonė, kuri padengia žievę apsauginiu sluoksniu ir sumažina ligų plitimą ankstyvą pavasarį.
3 procentų tirpalui reikia 300 g vario sulfato ir 300 g gesintų kalkių. Abu komponentai ištirpinami atskirai po 5 litrus šilto vandens, o tada kalkių tirpalas lėtai supilamas į vario sulfato tirpalą. Mišinys naudojamas iš karto, nes laikant jis praranda veiksmingumą. Purškiami kamienai ir storos šakos, vengiant lašėjimo.
Purškimo tvarka, kuri padės išvengti klaidų ir padės pasiekti geriausio rezultato
Net ir geriausias tirpalas nepadės, jei purškimas bus atliktas atmestinai. Čia svarbi seka, ramus darbas ir keli paprasti dalykai, kuriuos dažnai pamirštama. Kai laikomasi tvarkos, priemonės pasiskirsto tolygiai ir medis gauna realią naudą, o ne tik drėgną žievę.
Purškimo eiga žingsnis po žingsnio:
- Pasirinkite sausą, ramią dieną be kritulių.
Žievė turi būti visiškai sausa, kad tirpalas nenutekėtų ir gerai priliptų. - Naudokite švarų, tvarkingą purkštuvą.
Likę senų mišinių pėdsakai gali sumažinti naujo tirpalo veiksmingumą. - Purkškite nuo kamieno apačios į viršų.
Taip tirpalas patenka į plyšius ir nelygumus, kur dažniausiai slepiasi kenkėjai. - Neužmirškite storų šakų ir šakų atsišakojimų.
Ten susikaupia daugiausia ligų ir peržiemojusių vabzdžių. - Purškite iki sudrėkimo, bet ne iki lašėjimo.
Tirpalas turi padengti paviršių, o ne bėgti žemyn. - Baigę darbą, įrangą iš karto išplaukite.
Tai prailgins purkštuvo tarnavimo laiką ir palengvins kitą naudojimą.
Pabaigai
Žieminis kamienų purškimas dažnai atrodo kaip smulkmena, bet būtent jis nulemia, su kuo teks susidurti pavasarį. Kai kenkėjų ir ligų židiniai sumažinami dar prieš šalčius, medis pradeda sezoną be papildomo spaudimo ir greičiau atsigauna po žiemos.
Medžių apsauga žiemą leidžia iš anksto pasirūpinti tuo, kas vėliau pareikalautų daug daugiau laiko ir pastangų. Vietoj nuolatinio purškimo pavasarį pakanka vieno ramiai atlikto darbo rudenį ar žiemos pradžioje. Tai ypač jaučiama senesniuose soduose, kur problemos linkusios kartotis.
Svarbiausia neskubėti ir laikytis paprastų taisyklių. Tinkamas laikas, viena pasirinkta priemonė ir kruopštus darbas duoda apčiuopiamą naudą. Medis peržiemoja stipresnis, o sodas pavasarį pasitinka tvarkingesnis ir ramesnis.