Daugelis iš mūsų svajoja apie jaukų kiemą, kuriame ošia medžiai, teikiantys pavėsį karštomis vasaros dienomis. Tačiau medžio pasirinkimas sklypui prie pat namo yra kur kas atsakingesnis procesas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Netinkamai parinktas augalas po dešimtmečio gali tapti rimta grėsme jūsų turtui, pamatams ar net saugumui.
Sodininkystės ekspertai ir sertifikuoti arboristai perspėja: kai kurie medžiai pasižymi invazyviomis šaknimis arba silpna medienos struktūra. Pasodinti per arti pastatų, jie gali pridaryti nuostolių, kurių remontas kainuos tūkstančius. Štai sąrašas medžių, kurių kaimynystės šalia namo pamatų reikėtų vengti.
Gluosnis – pamatų ir komunikacijų priešas
Nors svyruoklis gluosnis atrodo romantiškai ir suteikia sklypui išskirtinumo, jis yra vienas pavojingiausių pasirinkimų sodinti prie pat namų. Arboristas Alexas Kasprzakas pabrėžia, kad gluosniai turi vieną iš pačių invazyviausių šaknų sistemų tarp visų dekoratyvinių medžių.
Šios galingos šaknys pasižymi neįtikėtinu gebėjimu ieškoti drėgmės. Jos gali nesunkiai prasiskverbti pro menkiausius plyšelius į septines sistemas, nuotekų vamzdžius ar pažeisti namo pamatus. Be to, gluosnio mediena yra gana silpna, todėl per audras didelės šakos dažnai lūžta ir krenta ant stogų. Jei trokštate panašaus vaizdo, geresnė alternatyva būtų upinis beržas arba verkiantis bukas.
Sidabrinis klevas – greitas augimas, didelė rizika
Sidabrinis arba paprastasis klevas dažnai pasirenkamas dėl to, kad labai greitai auga ir greitai suformuoja pavėsį. Tačiau būtent šis greitis yra jo silpnybė. Medis nespėja suformuoti tvirtos medienos struktūros, todėl jo šakos yra trapios ir linkusios lūžti pučiant stipresniam vėjui.
Kalbant apie šaknis, sidabrinis klevas yra klevų šeimos rekordininkas pagal invazyvumą. Jo paviršinės šaknys gali iškilnoti šaligatvio plyteles, sugadinti veją ar net įskelti pamatus. Vietoj jo ekspertai rekomenduoja rinktis raudonąjį arba cukrinį klevą – jie auga lėčiau, tačiau yra kur kas stabilesni ir saugesni.
Juodasis riešutmedis ir Bradfordo kriaušė
Juodasis riešutmedis yra vertinamas dėl savo vaisių ir prabangios medienos, tačiau šalia gyvenamųjų pastatų jam ne vieta. Šio medžio šaknys plinta plačiai ir agresyviai, be to, jis pasižymi savybe džiovinti savo paties šakas, kurios vėliau netikėtai krinta žemyn. Jei norite riešutmedžio, sodinkite jį tolimesniame sklypo kampelyje, o šalia namo geriau rinkitės juodąją vyšnią.
Panašaus likimo sulaukia ir Bradfordo kriaušė. Nors ji gražiai žydi, jos šakų struktūra yra itin prasta – jos dažnai skyla ties kamienu dėl savo pačių svorio. Tai medis, kuris dažnai vadinamas laiko bomba jūsų kieme. Kaip alternatyva puikiai tiks irga, kuri džiugins ne tik žiedais, bet ir valgomomis uogomis.
Uosis ir invazinių kenkėjų grėsmė
Uosis ilgą laiką buvo populiarus pasirinkimas dėl savo galybės, tačiau šiandien arboristai pataria būti itin atsargiems. Daugelyje regionų plinta smaragdinis uosio gręžikas – mažas žalias vabalas, galintis sunaikinti net ir šimtametį milžiną vos per kelerius metus.
Pasodinę uosį šalia namo, rizikuojate po kelerių metų turėti didžiulį sausuolį, kurio pašalinimas šalia pastatų bus itin brangus ir sudėtingas. Be to, jam išsaugoti reikalingas nuolatinis ir brangus apdorojimas chemikalais. Saugiau rinktis laiko patikrintą ąžuolą arba beržą.
Ką svarbu įvertinti prieš sodinant?
Planuojant apželdinimą, visada vadovaukitės taisykle: medžio lajos plotis suaugus bus apytiksliai lygus jo šaknų sistemos plotui. Jei matote, kad pilnai užaugęs medis liestų namo sieną ar stogą, vadinasi, jo šaknys jau dabar kelia grėsmę pamatams.
Visada pasidomėkite pasirinktos rūšies savybėmis:
- Ar šaknys auga į gylį, ar į plotį (paviršinės šaknys)?
- Koks yra medienos kietumas ir atsparumas vėjui?
- Ar augalas neturi polinkio į savaiminį šakų džiūvimą?
Tinkamai parinktas medis džiugins kelias kartas, o klaida gali kainuoti ne tik ramybę, bet ir namo stabilumą.
Pabaigai
Medžio pasirinkimas prie namo niekada neturėtų būti sprendžiamas vien pagal grožį ar augimo greitį. Tai sprendimas, kuris turi įtakos pamatams, inžinerinėms sistemoms ir ilgalaikei namo būklei. Kuo medis didesnis ir agresyvesnis, tuo didesnė rizika ateityje.
Medžiai kurių negalima sodinti prie namo dažniausiai turi vieną bendrą bruožą – stiprias, paviršines šaknis arba silpną, lengvai lūžtančią medieną. Šios savybės ilgainiui sukelia problemas, kurios iš pradžių nematomos, bet vėliau tampa labai brangios.
Renkantis medį verta galvoti ne apie artimiausius penkerius metus, o apie kelis dešimtmečius į priekį. Tinkamai parinkta rūšis taps kiemo privalumu, o ne nuolatiniu rūpesčiu ar grėsme namo stabilumui.