Šią vasarą daugelis sodininkų ir daržininkų jaučia tą patį – kai pagaliau ateina metas derliui, dangus negaili nei lašų, nei išbandymų.
Kai dirva virsta klampyne, o vanduo nesusigeria net po kelių parų, kyla natūralus klausimas: ką rauti po lietaus, o ką dar galima palikti?
Nors širdis sako – „palaukime, kol pradžius“, praktika rodo, kad kai kuriuos augalus reikia gelbėti nedelsiant.
Kiti – stebėtinai ištvermingi ir sugeba atlaikyti net ilgesnius potvynius. Svarbiausia – žinoti, kurie yra kurie.
Ką verta rauti kuo greičiau
Kai žemė permirksta, o šaknys nebegali kvėpuoti – prasideda pūvimo procesai. Todėl kai kurios daržovės tiesiog neturi šansų išgyventi ilgą šlapią laikotarpį.
Svogūnai ir česnakai – jautriausi drėgmei. Jei jau nudžiūvusios lapų viršūnės, delsti pavojinga.
Užsilikę žemėje po lietaus jie ima pūti ties kakleliu, o tai – tiesus kelias į nepasisekusį sandėliavimą.
Bulvės – jei pasodintos sunkesnėje dirvoje ir vanduo stovi vagose, neverta rizikuoti.
Net jei iš išorės atrodo sveikos, gumbai jau gali būti pažeisti – pelėsis ir puvinys pradeda formuotis iš vidaus.
Morkos, burokėliai, ropės – jei dar nespėta jų išrauti ir žemė aplink juos permirkusi – verta bent dalį nuimti. Jie linkę trūkinėti, o ilgai laikant šlapioje dirvoje – suminkštėja ir netenka skonio.
Ankštinės (pupos, žirniai) – peršlapusios dažnai pradeda juoduoti ir pelyti ties ankštimis. Jei jau prinokusios – geriau skinti dabar, nei laukti, kol ims kristi ar pūti.
Kas gali dar palaukti
Nors dalis augalų neatlaiko permirkimo, kai kurios daržovės – ištvermingesnės. Jų skubiai rauti nereikia, bet verta stebėti.
Kopūstai – ypač vėlyvosios veislės. Tvirti, storais lapais, dažnai atlaiko net ir gausų lietų. Svarbu stebėti, kad nesusidarytų vandens „lizdai“ tarp lapų – tuomet gali pūti iš vidaus.
Porai – vieni iš tų daržovių, kurie jaučiasi gana gerai ir vėsesnėje, ir drėgnesnėje dirvoje. Jeigu neatsirado pelėsio požymių – dar galite laukti.
Topinambai ir moliūgai – tinka ilgesniam laukimui, jei nesimato stiebų pažeidimų. Tačiau jei moliūgai jau prinokę – geriau nuskinti ir laikyti sausai, kad nesutrūkinėtų.
Salierai, kaliaropės – laikosi pakankamai tvirtai, bet jei žemė labai klampi – galima dalį išsikelti, ypač jei planuojate sunaudoti artimiausiomis dienomis.
Kaip suprasti, kad reikia gelbėti – ženklai, jog derlius pradeda gesti
Pasibaigus lietui daržo vaizdas gali būti apgaulingas: žaluma lyg ir graži, šaknys vis dar po žeme, bet pavojus jau čia pat.
Po ilgalaikių liūčių svarbu neapsigauti – net viena diena gali nulemti, ar derlius išsaugomas, ar prarandamas.
1. Suminkštėjusios šaknys ar stiebai. Jei, pavyzdžiui, ropės ar burokėliai paspaudus pirštu įdumba, tai ženklas, kad audiniai ima irti. Net jei iš išorės atrodo normaliai – sandėliuoti jau bus rizikinga.
2. Pelėsio kvapas ar tamsūs dryžiai. Tai dažniausiai pastebima kasant bulves ar svogūnus.
Silpnas, vos juntamas kvapas rodo pradžią, o tamsėjimai prie kaklelio – signalas, kad reikia kuo greičiau rauti ir džiovinti.
3. Suvytę, bet ne nudžiūvę lapai. Jei žalumynai (pvz., salotos, krapai) staiga pradeda „griūti“ – greičiausiai šaknys jau negauna deguonies. Tokie augalai ilgai nebeišgyvens, net jei pradės sausėti.
4. Plyšiai ir trūkimai. Tai dažnas reiškinys po staigaus drėgmės antplūdžio – ypač morkoms, burokėliams, pomidorams.
Jei daržovė trūkinėja – reiškia, augalas jau stresuoja, o vidaus struktūra silpnėja.
5. Gausus sraigių ar šliužų antplūdis. Drėgmė ne tik kenkia daržovėms, bet ir vilioja kenkėjus. Jei per kelias dienas randate vis daugiau pažeidimų – verta bent dalį derliaus gelbėti.
Lietus nesirenka, bet jūs galite
Net jei atrodo, kad visas derlius tarsi šuniui ant uodegos, nenusiminkite. Stebėdami daržą, pasikliaudami patirtimi ir laiku priimdami sprendimus, galite išsaugoti daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Svarbiausia – nebijoti rauti, kai matote aiškius ženklus, ir nepasiduoti panikai, kai dar galite laukti.
Kiekviena daržovė turi savo ribą, o jūs – savo išmintį. O jei po lietaus liko tik kelios sveikos lysvės – tai vis tiek jūsų darbas, jūsų derlius ir jūsų pergalė.
