Šiltas lietus dažnai laikomas daržo palaima – bet tik iki tam tikros ribos. Kai kritulių per daug, žemė prisigeria vandens, o daržovės ima reaguoti – ne visada palankiai.
Svogūnai – viena jautriausių daržovių pertekliniam drėgnumui, ypač jei artėja derliaus metas.
Šiomis dienomis netrūksta pasimetusių sodininkų klausimų: svogūnai dar žali, bet jau pradeda pūti – ar jau rauti? Lapai dar stovintys, bet žemė permirkusi – laukti ar gelbėti tai kas liko?
Šiame straipsnyje atsakysime, kada rauti svogūnus po lietaus, kaip atpažinti pavojų ir ką daryti, kad išsaugotumėte kuo daugiau derliaus.
Kuo pavojingas lietus prieš derliaus nuėmimą?
Lietus paskutinėmis liepos ar rugpjūčio savaitėmis gali smarkiai pakeisti svogūnų brendimo eigą.
Esant nuolatinei drėgmei, šaknys pradeda „dusti”, bakterijos ir grybai ima sparčiai daugintis, o drėgna žemė – ideali terpė puvimo procesams.
Net jei laiškai dar žali, tai nėra garantija, kad gumbai sveiki. Svogūnai dažnai ima pūti iš vidaus, o pirmieji požymiai pastebimi tik tuomet, kai iškasa jau per vėlu.
Būtent todėl svarbu stebėti ne tik augalą virš žemės, bet ir tai, kas dedasi pačioje dirvoje.
Kada tikrai metas rauti svogūnus po lietaus?
Bendras sodo taisyklių principas sako: svogūnus geriausia rauti, kai laiškai pradeda vysti ir bent pusė jų jau pagulę.
Tačiau po smarkių ar užsitęsusių lietų ši taisyklė praranda galiojimą – čia svarbesnė tampa ne branda, o žalos rizika.
Jei žemė šlapia kelias dienas iš eilės, o svogūnų laiškai jau pradeda gelsti ar atsiranda minkštų, slystančių vietų – geriau nerizikuoti ir kasti anksčiau.
Net ir kiek mažesni svogūnai, ištraukti laiku, ilgainiui dar šiek tiek subręs per džiovinimą.
Pavojingiausi ženklai, kad delsimas kenkia:
- atsiranda gelsvų, permirkusių dėmių ant laiškų;
- svogūno kaklelis suminkštėjęs, išskiria kvapą ar gleives;
- traukiant svogūną iš žemės, jis tarsi „atskyla” minkštas ar suglebęs.
Tokiais atvejais laukti – reiškia prarasti. Net jei laiškai dar laikosi, pats svogūnas gali būti jau pažeistas iš vidaus.
O jei dar per anksti – ką daryti?
Jei svogūnai atrodo sveiki, bet jūs nujaučiate, kad daržą gali užklupti dar viena lietinga savaitė, verta juos bent jau apšvarinti – praskleisti žemę aplink svogūnų kaklelius, kad sumažėtų drėgmės kaupimasis.
Jei įmanoma, pridengti daržą agroplėvele ar kita danga nuo tiesioginių liūčių.
Taip pat verta apsvarstyti dalinį rovimą: pirmiausia ištraukti labiausiai išbrendusius svogūnus, o su likusiais stebėti situaciją – tik nelaukti per ilgai.
Kaip gelbėti drėgmės paveiktus svogūnus?
Jeigu jau išrovėte svogūnus po lietaus, bet pastebite, kad kai kurie gumbai yra vos pradėję pūti ar turi drėgnų dėmelių – juos dar galima dalinai išgelbėti.
Pirmiausia – kuo skubiau perrinkite derlių. Sveikus svogūnus atskirkite nuo įtartinų. Pastaruosius – su pažeistais kakleliais, minkštomis vietomis ar kvapu – vartokite pirmiausia.
Jie netinka sandėliavimui, bet dar gali būti sunaudojami per kelias dienas, jei pažeidimai minimalūs.
Ne mažiau svarbu – tinkamai išdžiovinti. Ant šlapios žemės gulėję svogūnai turi būti išnešti į sausą, gerai vėdinamą vietą – šiltnamį, stoginę ar palėpę.
Neskubėkite nurauti visų laiškų – jie padeda nutraukti likutinę drėgmę iš gumbų.
Džiovinimas turėtų trukti bent savaitę, o dar ilgiau – jei svogūnai buvo stipriau paveikti drėgmės.
Ko nedaryti: dažnos klaidos, kurios kainuoja derlių
Daug kas, pastebėję pirmuosius puvimo požymius, palieka svogūnus daržėje tikėdamiesi, kad oras pagerės.
Tai viena didžiausių klaidų – nes drėgmės pažeistas svogūnas labai greitai supūna, net jei po kelių dienų pasirodo saulė.
Taip pat neverta:
- kasti svogūnų šlapiomis rankomis ar į šlapius maišus;
- džiovinti ant betono ar neventiliuojamos dangos;
- sandėliuoti svogūnų be pilno išdžiovinimo.
Net nedidelis kiekis drėgmės viduje gali tapti pelėsio ar bakterijų šaltiniu. Todėl geriau šiek tiek per anksti ir per sausai, nei per vėlai ir per šlapiai.
Išvada: stebėkite ne tik laiškus, bet ir žemę
Kada rauti svogūnus po lietaus? Atsakymas dažnai priklauso ne nuo kalendoriaus ar „teisingos dienos“, o nuo žemės būklės ir oro sąlygų.
Perteklinė drėgmė – didžiausias pavojus subrendusiam derliui, todėl šiuo laikotarpiu svarbiausia stebėti kiekvieną signalą: ar žemė per šlapia, ar laiškai ima gleivėti, ar svogūno kaklelis praranda tvirtumą.
Jei kyla abejonių – geriau ištraukti bent dalį derliaus ir išdžiovinti, nei laukti, kol supus visas laukas.
Patirtis rodo, kad būtent šie kelių dienų sprendimai nulemia, kiek svogūnų išsaugosime žiemai.
