Šermukšnis – medis, kuris rudenį žavi ryškiais oranžinėmis ar raudonomis uogų kekėmis, traukiančiais akį tiek žmonėms, tiek paukščiams. Tačiau ne vienas sodininkas pastebi, kad šermukšnio lapai rudeniop ima dėmėtis, džiūti ar kristi, ir klausia savęs: gal medis serga, reikia padėti?
Būtent čia slypi atsakymas į klausimą, kodėl šermukšnis rudenį turėtų būti paliktas ramybėje. Dažniausiai tai, kas atrodo kaip liga, tėra natūrali augalo pasiruošimo žiemai dalis. Įsikišimas šiuo metu gali ne padėti, o tik susilpninti medį prieš šalčius.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti natūralias šermukšnio permainas, kodėl neverta jo papildomai gydyti rudenį, ir kokių veiksmų imtis pavasarį, kad medis augtų sveikas bei tvirtas.
Natūralūs šermukšnio pokyčiai rudenį
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šermukšnis serga, dauguma pokyčių rudenį yra visiškai natūralūs. Tai – augalo pasiruošimo šaltajam sezonui procesas.
Lapų spalvos kaita
Rudenį šermukšnio lapai iš žalios spalvos pereina į gelsvus ar rausvus atspalvius. Tai natūrali reakcija, kai medis nebepumpuoja tiek chlorofilo ir energiją nukreipia šaknims bei žiemojimui.
Lapų kritimas
Lapų nubyrėjimas – sveikas požymis, o ne liga. Taip šermukšnis sumažina garavimą ir išsaugo drėgmę šaknims. Jeigu medis numeta lapus anksčiau, tai nereiškia, kad jis silpsta – priešingai, jis ruošiasi išsaugoti gyvybingumą šalčiui.
Uogų pakitimas
Ryškios oranžinės ar raudonos uogų kekės ilgainiui patamsėja, o dalį jų suėda paukščiai. Tai natūralus ciklas, rodantis, kad medis atlieka savo ekologinę funkciją.
Trumpai tariant, daug kas, kas atrodo kaip „liga“, rudenį yra tiesiog natūralus gamtos scenarijus.
Klaidos, kurios šermukšniui rudenį kenkia
Noras padėti medžiui – suprantamas, tačiau rudenį bet koks papildomas kišimasis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Štai kokių veiksmų reikėtų vengti:
Perteklinis genėjimas
Kai kurie sodininkai, pamatę sausus ar dėmėtus lapus, griebiasi žirklių. Tačiau rudenį šermukšnio nereikėtų smarkiai genėti – tai silpnina medį ir palieka atvirus pjūvius, kurie tampa šalčio ir ligų vartais.
Cheminių priemonių naudojimas
Purškimai nuo ligų ar kenkėjų rudenį beveik neturi prasmės. Medis jau ruošiasi ramybės fazei, o chemikalai gali sutrikdyti natūralius procesus, netgi pakenkti dirvos mikroorganizmams, kurie žiemą yra itin svarbūs.
Trąšų barstymas
Vėlyvą rudenį papildomas tręšimas – klaida. Medis šiuo metu nebenaudoja maisto medžiagų augimui, todėl jos tiesiog išsiplauna su krituliais. Ypač žalingos azoto trąšos, nes jos paskatina nereikalingą ūglių formavimąsi prieš šalčius.
Trumpai tariant, geriausia pagalba šermukšniui rudenį – jį palikti ramybėje.
Kaip pasirūpinti šermukšniu pavasarį
Jeigu rudenį šermukšnį paliksite ramybėje, pavasarį jis atsidėkos gyvybingais pumpurais ir naujais ūgliais. Būtent šis metų laikas yra tinkamiausias pasirūpinti medžio sveikata.
Saikingas genėjimas
Pavasarį, kai jau nebėra šalnų, galima iškirpti pažeistas, išdžiūvusias ar kryžmai augančias šakas. Tai skatina medį formuoti tvirtesnę lają ir užtikrina, kad šermukšnis gautų daugiau šviesos.
Tręšimas
Pavasarį šermukšniui naudingos kompleksinės arba organinės trąšos su kalio ir fosforo priedu. Jos padeda augalui atsigauti po žiemos ir pasiruošti gausesniam uogų derliui.
Dirvos priežiūra
Aplink kamieną verta pamulčiuoti dirvą kompostu arba žievėmis – taip išsaugoma drėgmė, pagerėja šaknų sąlygos ir sumažinama piktžolių plitimo rizika. Pavasarį suteikta priežiūra bus daug efektyvesnė nei rudeninis „gelbėjimas“.
Pabaigai
Nors gali atrodyti, kad šermukšnis rudenį serga – jo lapai džiūsta, krenta, uogos keičia spalvą – iš tiesų tai tik natūralus pasiruošimas žiemai. Didžiausia dovana, kurią galite suteikti medžiui šiuo laikotarpiu, yra ramybė.
Negenėkite, netręškite ir nepurkškite šermukšnio vėlų rudenį – leiskite gamtai atlikti savo darbą. Pavasarį galėsite pasirūpinti tinkama priežiūra: pašalinti nereikalingas šakas, patręšti ir pamulčiuoti. Tokia taktika užtikrins, kad šermukšnis augtų tvirtas, sveikas ir džiugintų ryškiomis uogomis kasmet.
