Alavijas laikomas vienu atspariausių augalų, tačiau net ir jis kartais pradeda atrodyti prastai. Lapai plonėja, ruduoja, džiūsta nuo galiukų arba ima minkštėti. Tokiais momentais natūraliai kyla klausimas, kodėl džiūsta alavijas, nors, atrodo, jis laistomas ir stovi tinkamoje vietoje.
Dažniausiai priežastis slypi ne viename staigiame veiksnyje, o keliuose kasdieniuose įpročiuose. Net nedideli priežiūros neatitikimai gali greitai paveikti šį sukulentą, tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų alaviją dar galima išgelbėti.
Dažniausios priežastys, dėl kurių alavijas pradeda džiūti
Kai alavijas ima džiūti, problema beveik visada susijusi su priežiūros disbalansu. Šis augalas kaupia drėgmę lapuose, todėl labai jautriai reaguoja tiek į vandens perteklių, tiek į jo trūkumą. Iš pradžių pokyčiai gali atrodyti nežymūs, bet situacija greitai blogėja.
Svarbu suprasti, kad kodėl džiūsta alavijas, dažniausiai paaiškėja įvertinus aplinką, kurioje jis auga. Net keli netinkami sprendimai kartu gali sukelti lapų džiūvimą ar nykimą.
Dažniausios priežastys:
- per dažnas laistymas
- per ilgas dirvos išdžiūvimas
- per tamsi vieta kambaryje
- tiesioginiai saulės spinduliai
- netinkamas arba per sunkus substratas
- per ankštas vazonas
- temperatūrų svyravimai
Nuoseklūs veiksmai leidžia alavijui atsistatyti ir nustoti džiūti
Kai alavijas pradeda džiūti, svarbiausia neskubėti imtis vieno sprendimo. Šis augalas reaguoja į visumą – vandenį, šviesą, šaknis ir dirvą. Tik sudėjus visus šiuos dalykus į vietas, jis pradeda atsistatyti.
1. Pirmiausia įvertinkite laistymą, o ne keiskite jį aklai
Jei žemė vazone nuolat drėgna, problema beveik garantuota. Alavijas kaupia vandenį lapuose, todėl perlaistymas jam pavojingesnis nei trumpalaikis sausumas. Laistyti reikia tik tada, kai dirva visiškai išdžiūvusi ne tik paviršiuje, bet ir giliau.
2. Pašalinkite džiūstančius lapus, bet ne per daug
Rudi, sudžiūvę ar visiškai be gyvybės lapai nupjaunami nuo pagrindo. Tačiau jei lapas dar pusiau gyvas, jo geriau neliesti. Augalui svarbu turėti kuo daugiau veikiančių audinių, kad galėtų atsigauti.
3. Patikrinkite, ar alavijas nekenčia nuo netinkamos vietos
Per tamsi vieta lėtina augimą, o per ryški saulė sausina lapus. Geriausiai tinka ryški, bet ne tiesioginė šviesa. Jei augalas stovėjo šešėlyje, perkelkite palaipsniui, ne staigiai.
4. Įvertinkite šaknų būklę, jei lapai minkšti ar gelsta
Jei alavijas atrodo praradęs tvirtumą, verta jį išimti iš vazono. Sveikos šaknys būna šviesios ir tvirtos. Minkštos, tamsios ar gleivėtos dalys pašalinamos, o augalas paliekamas kelias valandas apdžiūti.
5. Persodinimas dažnai būtinas, o ne pasirinkimas
Įprasta gėlių žemė alavijui per sunki. Jam reikia lengvo, orui laidaus substrato, skirto sukulentams. Vazonas turi turėti skylę vandeniui nutekėti, kitaip net ir teisingas laistymas nepadės.
6. Trąšos naudojamos tik po atsigavimo, ne anksčiau
Jei alavijas silpnas, tręšimas tik pablogins situaciją. Maitinti galima tik tada, kai pasirodo naujas augimas ir augalas akivaizdžiai atsigauna. Ir tik labai saikingai.
7. Apžiūrėkite, ar nėra ligų ar kenkėjų požymių
Tamsios dėmės, pūvimas ar lipnumas ant lapų rodo, kad problema ne tik priežiūroje. Tokiu atveju augalas izoliuojamas, o sąlygos koreguojamos dar griežčiau.
Smulkūs ženklai padeda suprasti, ar alavijas atsigauna
Po priežiūros pakeitimų alavijas neatsigauna per vieną dieną. Pirmieji pokyčiai dažniausiai matomi ne lapų dydyje, o jų pojūtyje. Jei lapai tampa standesni, mažiau linksta ir nebeplonėja, tai ženklas, kad augalas reaguoja teigiamai.
Naujas augimas nebūtinai pasirodo iš karto. Kartais alavijas kelias savaites atrodo nepakitęs, bet tuo metu stiprina šaknų sistemą. Tai normalus etapas, kurio nereikia trikdyti papildomu laistymu ar trąšomis.
Svarbu negrįžti prie senų įpročių per anksti. Jei po kelių dienų lapai dar neatrodo idealūs, tai nereiškia, kad reikia keisti dar kartą. Stabilios sąlygos ir kantrybė šiame etape veikia geriau nei bet koks papildomas veiksmas.
Išvados
Alavijas džiūsta ne be priežasties – dažniausiai tai aiškus signalas, kad jam netinka viena ar kelios priežiūros sąlygos. Vanduo, šviesa, substratas ir šaknų būklė turi veikti kartu, kitaip augalas pradeda silpti net ir būdamas atsparus.
Neskubėkite ir nekeiskite visko iš karto. Kai sąlygos stabilizuojamos ir alavijui suteikiama laiko, jis dažnai atsigauna pats. Tokiu atveju džiūvimas sustoja, o augalas pamažu grįžta prie sveikos, tvirtos išvaizdos.