Šiemet bulvių kasimas daugybei žmonių tapo ne darbu, o išbandymu. Atrodo, vasaros pabaiga – įprastas metas rūpintis derliumi, bet šįkart lietus maišo visas kortas.
Vagose – ne smėlis ar trupanti žemė, o tiršta košė, kurioje grimzta ne tik batai, bet ir nuotaika.
Bulvės traukiamos tarsi iš pelkės, kasimo vietoje lieka gilios įdubos, o kartu su derliumi tenka iškasti ir pusę daržo.
Nemažai žmonių prisipažįsta bandę – ir gailisi: per šlapią žemę sudrėksta ne tik avalynė, bet ir pačios bulvės, kai kurios net ima pelyti.
Kiekvienas daržininkas sprendžia savaip, bet faktas lieka faktu – šlapia žemė keičia žaidimo taisykles. Tad ką daryti? Laukti, rizikuoti, o gal ieškoti vidurio? Apie tai – tolesnėse straipsnio dalyse.
Kada kasti bulves, jei žemė šlapia?
Lietus ir šlapia žemė – ne pats palankiausias derliaus kasimo metas. Vis dėlto ne visada galime laukti tobulo momento.
Kiekvienas daržas – skirtingas, tad ir sprendimas, kada kasti, priklauso nuo kelių svarbių dalykų.
Jei bulvės dar tvirtos, o orų prognozė leidžia tikėtis kelių sausų dienų – verta luktelėti. Džiūstanti žemė tampa puri, o darbas – žymiai lengvesnis.
Be to, mažėja rizika pažeisti bulves ar įnešti į sandėliavimą perteklinės drėgmės.
Tačiau kartais laukti neleidžia pati gamta: jei bulvių viršūnės visiškai nudžiūvusios, o pradėjus kasti – jau randate daigų ar minkštėjančių gumbų, teks veikti nedelsiant.
Tokiu atveju geriau kasti, net jei šlapia, nei prarasti visą derlių.
Svarbiausia – vertinti ne tik žemės paviršių, bet ir tai, kas vyksta šaknų zonoje.
Jei koja dar įsminga giliai ir palieka vandeningą žymę, dar verta luktelėti. Jei paviršius šiek tiek apsausėjęs, o žemė stabili – jau galima bandyti.
Kaip pasiruošti bulvių kasimui purve – praktiški patarimai
Kai kito pasirinkimo nėra ir bulves tenka kasti net ir šlapiomis sąlygomis, pasiruošimas tampa raktu į mažiau chaoso ir daugiau naudos.
Kasimas purvo sąlygomis gali būti ne toks baisus, jei žinote, kaip prie to prieiti.
Apranga – pusė darbo. Tvirti guminiai batai ar net ilgi botai, neperšlampamos kelnės arba seni drabužiai, kurių negaila – būtini, jei nenorite grįžti iš daržo tarsi po pelkių žygio.
Naudinga pasiruošti ir pirštines, nes rankose greitai susikaupia drėgmė ir žemės likučiai.
Įrankiai svarbūs labiau nei įprastai. Jei įmanoma, naudokite kasimo šakes – jos leidžia iškelt bulves ne taip stipriai maišant žemę, mažiau sulaužant gumbus.
Nedideli kibirai ar plastikinės dėžės padės skirstyti derlių tiesiai lauke, kad šlapios bulvės nesimaišytų su jau apdžiūvusiomis.
Kur dėti iškastas bulves? Nedėkite jų tiesiai į maišus ar rūsį – šlapios bulvės labai greitai ima pūti.
Geriausia paskleisti jas plonu sluoksniu ant sauso paviršiaus (pvz., laikraščiai, drobės, tinklinės dėžės) ir palikti vėdinti keletą dienų. Jei tik turite vietos – pavėsis ar ūkinis pastatas yra idealu.
Patarimas iš praktikos: jei kasate kartu su šeima, susitarkite dėl „žingsnių tvarkos“, kad vieni nekastų tiesiai į kitų paliktą purvą. Net tokia smulkmena gali padaryti procesą bent šiek tiek malonesnį.
Dažniausios klaidos kasant bulves šlapioje žemėje
Kai sąlygos nėra idealios, klaidų išvengti sunku. Tačiau kai kurios iš jų kartojasi taip dažnai, kad apie jas būtina kalbėti garsiai – tam, kad kitą kartą derliaus nuėmimas nevirstų nuostoliu.
Per anksti arba per vėlai. Kai kurie skuba kasti vos po lietaus, tikėdamiesi „išlįsti“ tarp progų.
Deja, per drėgna žemė prilimpa prie bulvių, pažeidžia jas, o laikant tokį derlių – puvinys beveik garantuotas.
Kiti laukia per ilgai – tada bulvės ima dygti, žievelė tampa pažeidžiama, o kokybė krenta.
Netinkamas laikymas. Labai dažna klaida – dėti šlapias bulves tiesiai į maišus ar rūsį. Net jei jos atrodo švarios, likusi drėgmė sukuria idealias sąlygas pelėsiui.
Pirmiausia – džiovinimas ir tik tada sandėliavimas. Kitaip net ir gražiausios bulvės gali prarasti vertę.
Kasimas per giliai ar per jėgą. Kai žemė sunkiai pasiduoda, norisi „paimti daugiau“ vienu kartu.
Tačiau tai padidina riziką sulaužyti gumbus, pažeisti žievelę. Kuo šlapesnė žemė – tuo švelniau reikėtų dirbti, kad bulvės liktų sveikos.
Nevertinamas žemės tipas. Smėlingose vietose žemė pradžiūsta greičiau, molinguose – drėgmė užsilaiko ilgiau.
Kas neturi šio skirtumo omenyje, dažnai apsigauna: vienam lauke jau galima kasti, kitame – ne.
Pamirštama higiena. Jei dirbate purvynuose – nuvalykite ir įrankius, ir talpas. Perteklinis molis ne tik sveria, bet ir palieka bakterijų, kurios paskui gali pakenkti sandėliuojamam derliui.
Svarbiausia – kantrybė ir sveika nuovoka
Bulvių kasimas šlapioje žemėje – ne pats lengviausias užsiėmimas, bet lietuviškos vasaros dažnai pateikia tokias situacijas, kuriose tenka rinktis ne iš geriausio, o iš mažiau blogo.
Svarbu neperlenkti nei su skuba, nei su laukimu – gamta diktuoja savo tempą, o mūsų darbas jį prisijaukinti.
Tad ar jau kasti, ar dar palaukti – nuspręsite patys. Svarbiausia – nepanikuoti, stebėti savo žemę, o patirtimi pasidalyti su tais, kurie šiuo metu išgyvena tą patį.
