Tai klausimas, kurį kasmet užduoda net patyrę sodininkai. Vieni skuba kasti duobes dar prieš šalnas, kiti laukia pirmųjų pavasario šilumos ženklų. Abi pusės turi savų argumentų – nuo dirvos drėgmės iki daigų įsišaknijimo sėkmės. Bet kaip iš tiesų geriau? Kada sodinti avietes, kad jos prigytų stipriai ir duotų gausų derlių?
Tiesa ta, kad sėkmę lemia ne tik metų laikas, bet ir keli paprasti dalykai: dirvos paruošimas, drėgmė ir pačių daigų būklė. Vieni krūmai lengvai prigyja net vėlyvą rudenį, kitiems reikia šiltesnio oro. Todėl verta žinoti, ką renkasi patyrę sodininkai ir kaip išvengti klaidų, kurios gali kainuoti būsimą derlių.
Aviečių sodinimas rudenį – kodėl verta tai daryti dabar
Ruduo daugeliui yra geriausias metas sodinti avietes. Žemė dar šilta, pakanka drėgmės, o daigai spėja įsišaknyti iki pirmųjų šalnų. Tokiu būdu pavasarį jie jau būna pasiruošę augti ir greičiau išleidžia naujus ūglius. Rudeninis sodinimas leidžia sutaupyti laiko pavasarį ir dažnai duoda gausesnį derlių.
Kada sodinti avietes rudenį, priklauso nuo oro. Idealus laikas – nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio vidurio, kol žemė dar nesukietėjusi nuo šalčio. Jei dirva puri ir drėgna, šaknys spėja įsitvirtinti ir augalas ramiai peržiemoja. Svarbu neperlaistyti ir sodinti ne per giliai – šaknies kaklelis turi būti vos pridengtas žemėmis.
Patyrę sodininkai pataria: iškask duobutes maždaug 30–40 centimetrų gylio, įdėk šiek tiek komposto ar perpuvusio mėšlo ir lengvai suspausk aplink šaknis. Tada pamulčiuok – tinka šiaudai, durpės ar eglišakės. Taip apsaugosi šaknis nuo šalčio ir išlaikysi drėgmę.
Tinkamai pasodintos rudeninės avietės pavasarį iškart pradeda augti, o vasarą jau gali džiuginti pirmosiomis uogomis. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas greičiau užsiauginti stiprų ir derlingą krūmyną.
Kada sodinti avietes pavasarį ir ką verta žinoti prieš tai darant
Pavasaris tinka tiems, kurie nespėjo pasodinti rudenį arba nori matyti, kaip krūmai prigyja nuo pat pradžių. Dirva po žiemos būna minkšta ir prisotinta drėgmės, todėl daigai greitai leidžia šaknis. Svarbu tik neskubėti – sodinti verta tada, kai žemė jau atšilus, bet dar nepersišildžiusi.
Optimalus metas sodinimui – nuo balandžio pradžios iki gegužės vidurio, kai naktimis nebebūna stiprių šalnų. Tada avietės spėja sustiprėti iki vasaros karščių.
Kad sodinimas būtų sėkmingas, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Dirva turi būti lengva, puri ir derlinga – molingas gruntas netinka.
- Vieta – saulėta, bet apsaugota nuo stipraus vėjo.
- Atstumas tarp krūmų – apie 50 cm, tarp eilių – 1–1,5 m.
- Geriausia naudoti jaunus, sveikus daigus su tvirtomis šaknimis.
Pasodinus pavasarį, reikia nepamiršti laistymo. Dirva neturi perdžiūti, nes jauni šaknynai jautrūs sausrai. Pirmosiomis savaitėmis verta pridengti mulčiumi – jis išlaikys drėgmę ir neleis augti piktžolėms.
Tokiu būdu pavasarinės avietės prigyja be streso ir jau antraisiais metais duoda pilnavertį derlių. Tinkamai prižiūrimos jos išlieka produktyvios net 10–12 metų.
Dažniausios klaidos sodinant avietes ir kaip jų išvengti
Klaidos sodinant avietes dažnai kainuoja derlių. Pirma ir turbūt svarbiausia – netinkama vieta. Avietės nemėgsta pavėsio ir užmirkusios dirvos, todėl jas sodinant po medžiais ar duobėse, kur kaupiasi vanduo, šaknys pradeda pūti. Geriausia vieta – švelniai pakilusi, saulėta ir apsaugota nuo vėjo.
Kita klaida – per tankus sodinimas. Atrodo, kad kuo daugiau krūmų, tuo daugiau uogų, bet iš tiesų augalams trūksta oro ir šviesos. Tokiu atveju uogos smulkėja, o ligos plinta greičiau. Tarp eilių būtina palikti bent metrą vietos – tai padės išlaikyti sveiką ir produktyvų avietyną.
Dar viena klaida – per gilus sodinimas. Jei šaknies kaklelis užkasamas per giliai, augalas vysta ir nebeauga. Pakanka, kad jis būtų vos pridengtas žemėmis. Taip pat svarbu nepadauginti trąšų – ypač azoto, kuris skatina žalios masės augimą, bet silpnina vaisių formavimąsi.
Dažnai pamirštamas ir mulčiavimas. Plonas šiaudų, durpių ar komposto sluoksnis ne tik sulaiko drėgmę, bet ir saugo nuo šalčio bei piktžolių. Tokia smulkmena gali lemti, ar krūmai sėkmingai prigis, ar vargs visą sezoną. Tinkamai parinkta vieta, teisingas gylis ir kantrybė pirmais metais – tai pagrindas stipriam, ilgai derančiam avietynui.
Taip pat skaitykite: Aviečių priežiūra prieš žiemą
Kada sodinti avietes: ką renkasi patyrę sodininkai ir kodėl
Patyrę sodininkai sako, kad tiek ruduo, tiek pavasaris gali būti tinkamas metas, jei dirva gerai paruošta. Rudenį sodinamos avietės dažniausiai prigyja stipriau, nes turi laiko įsišaknyti iki šalnų. Pavasarį pasodintos auga lėčiau, bet lengviau kontroliuoti drėgmę ir apsaugoti daigus nuo šalčio. Viskas priklauso nuo to, kokios sąlygos tavo sode ir kiek laiko gali skirti priežiūrai.
Tie, kurie sodina rudenį, dažnai pastebi, kad pavasarį avietės jau būna pasiruošusios augti ir duoda pirmuosius žiedus anksčiau. O pavasarinis sodinimas patogesnis, jei žemė dar nebuvo paruošta ar nėra tinkamų daigų.
Kada sodinti avietes geriausia, priklauso nuo orų ir tavo plano. Jei ruduo šiltas, verta sodinti dabar – žemė dar gyva, o drėgmės pakanka. Jei abejoji dėl šalnų, geriau palauk pavasario, kai dirva sušyla. Abiem atvejais sėkmę lemia ne kalendorius, o rūpestis: gera žemė, laistymas ir šiek tiek kantrybės.