Sodas ir daržasGraužikai sode pasidarbavo iš peties: ar dar galima išgelbėti medelius?

Graužikai sode pasidarbavo iš peties: ar dar galima išgelbėti medelius?

Atėjus pavasariui, sodybų šeimininkus dažnai pasitinka ne džiaugsmas, o tikras šokas. Nutirpus sniegui paaiškėja, kad jūsų kieme sočiai žiemojo miško žvėrys, o stipriai apgraužti medeliai bei styrojantys bežieviai stagarai tiesiog varo į neviltį.

Kyla natūralus klausimas – kasti viską lauk ir pirkti naujus sodinukus, ar dar bandyti tepti žaizdas bei laukti stebuklo? Tikrasis atsakymas ir augalo išgyvenimo perspektyva priklauso nuo vienos labai svarbios detalės kamieno apačioje.

Kas iš tikrųjų puotavo jūsų sode?

Žmonės labai dažnai kaltina kiškius, bet tikrieji kaltininkai gali būti visai kiti. Atpažinti kenkėją padeda paprasti ir aiškūs pėdsakai ant kamieno.

Pamatę smulkius dantukų rėžius visai prie pat žemės arba buvusio sniego lygyje, žinokite – tai pelių arba pelėnų darbas. Šie smulkūs graužikai darbuojasi po sniego danga visą žiemą ir palieka labai specifines žymes.

Dideli, stambūs kąsniai ir apgadintos aukštesnės šakos jau išduoda ilgaausius lankytojus. Jie į sodybas užsuka net ir pavasarėjant, kai sniegas visiškai ištirpęs, ieškodami šviežios ir sultingos medienos.

Kartais iš miško atneštas paprastas klevas tampa pačiu gardžiausiu užkandžiu, nors aplink pilna laukinių krūmų. Žvėrys tiesiog dievina jauną, nespėjusią sumedėti ir labai saldžią žievę.

Gelbėjimo operacija: kai dar yra vilties

apgraužti medeliai – jauni vaismedžiai sode pavasarį po žiemos pažeidimų
Jauni vaismedžiai pavasarį. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Jei žievė pažeista tik iš vienos pusės ir paliktas sveikas „tiltelis“, augalas turi šansų išgyventi. Tokiu atveju tenka veikti labai greitai ir apsaugoti atvirą žaizdą nuo džiūvimo bei pavojingų infekcijų.


Sodo balzamas: gausiai ir nepagailėdami aptepkite pažeistą vietą specialiu gydomuoju tepalu. Jis akimirksniu sukurs dirbtinę odą, neleis medžiui prarasti gyvybinės drėgmės ir užkirs kelią grybelių dauginimuisi atviroje žaizdoje.

Tradicinis kompresas: senieji sodininkai puikiai žino stebuklingą molio ir karvės mėšlo mišinį. Sumaišius šias dvi medžiagas lygiomis dalimis ir užtepus storą sluoksnį, pažeista vieta natūraliai dezinfekuojama, o augalas gauna papildomų mikroelementų greitesniam gijimui.

Gydomasis bintavimas: užtepus balzamą ar molio tyrę, atvirą vietą būtina aprišti natūralia medvilnine skiaute arba specialiu sodo bintu. Tai apsaugo suformuotą gydomąjį sluoksnį nuo pavasarinio lietaus nuplovimo ir kaitrios saulės, kuri greitai išdžiovina kamieną.

Netradicinis sprendimas: išradingi sodybų šeimininkai kartais griebiasi paprastų aliejinių dažų. Storu sluoksniu užtepta žaizda patikimai užsikonservuoja ir neleidžia plisti puviniui. Praktika rodo, kad po tokios procedūros atsigauna net stipriai apgraužti ąžuoliukai ir pamažu užsiaugina naują žievę.

Skiepijimas tilteliu: kai pažeidimas didelis, galima pritaikyti profesionalią techniką ir sukurti dirbtinį kelią maisto medžiagoms. Nupjovus sveiką to paties medžio šakelę, ji aštriai nudrožiama ir pakišama po žieve virš bei žemiau žaizdos, taip atstatant nutrūkusią mitybos grandinę.

Drąsus pjūvis: paskutinis šansas išsaugoti vertingą veislę yra nupjauti kamieną žemiau apgraužtos vietos, bet būtinai paliekant atstumą virš skiepo. Suformavus nedidelį sveiką kelmą, belieka laukti, kol pabus miegantys pumpurai ir išleis visiškai naują, stiprų pagrindinį stiebą.

Mirties nuosprendis: žiedinis graužimas

Pirmiausia atidžiai apžiūrėkite kiekvieną padarytą žaizdą. Pati gyvybingiausia medžio dalis slepiasi iškart po žieve. Šiuo plonu sluoksniu keliauja visos maisto medžiagos iš šaknų į viršūnę.

Jeigu žievė nuskusta visiškai aplinkui kamieną, suformuojant ištisinį žiedą, situacija yra kritinė. Medžio mitybos grandinė yra visiškai nutraukta ir joks stebuklas čia nebepadės.

Skiepytiems augalams, tokiems kaip populiarūs „Dodong“ šermukšniai ar brangios veislinės obelys, tai reiškia visišką pabaigą. Nugraužus žiedu žemiau skiepo vietos, viršutinė dalis tiesiog nudžius. Išgyvens nebent laukinis poskiepis, iš kurio jokios naudos negausite.

Šiuo atveju geriausia susitaikyti su netektimi. Traukite kastuvą, iškaskite stagarą ir ruoškite duobę visiškai naujam augalui.

Pabaigai

Sodininkystė yra nuolatinis mokymasis iš labai skaudžių klaidų. Vienais metais gamta apdovanoja gausiu derliumi ir žiedais, kitais – atsiunčia išbandymų alkanų miško žvėrių pavidalu.

Neverta ilgai graužtis dėl prarastų ir sugadintų sodinukų. Priimkite tai kaip natūralų procesą ir kitą rudenį nepamirškite aprišti kamienų specialiomis apsaugomis ar tankiais metaliniais tinkleliais. Laiku pastebėti ir išgelbėti apgraužti medeliai dar ilgai džiugins jus savo pavėsiu, jei tik suteiksite jiems antrą šansą ir šiek tiek rūpestingos priežiūros.

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite