Daugelis žmonių instinktyviai rikiuoja vazonus ant palangių, tikėdamiesi suteikti augalams kuo daugiau šviesos. Tiesioginiai spinduliai, net ir šaltuoju metų laiku, gali tapti rimtu iššūkiu jautresnei žalumai, kuri nėra pratusi prie intensyvaus apšvietimo.
Natūralioje gamtoje populiariausi kambariniai augalai dažniausiai klesti atogrąžų miškų tankmėje, kur saulė juos pasiekia tik pro medžių lajas. Atviroje vietoje paliktas augalas patiria didžiulį stresą, praranda drėgmę ir pradeda džiūti.
Floristai perspėja, kad pietinė lango pusė dažnai tampa pražūtinga tam tikroms rūšims. Jautrios gėlės nemėgstančios saulės reaguoja į perkaitimą ruduojančiais lapais ir krentančiais žiedais, todėl joms būtina surasti saugesnę vietą namuose.
Gėlės nemėgstančios saulės
1. Orchidėja (Falenopsis)
Tai pati populiariausia dovana ir dažniausia palangių gyventoja. Tačiau būtent falenopsiai yra itin jautrūs perkaitimui. Jų šaknys dalyvauja fotosintezėje, o mėsingi lapai kaupia drėgmę.
Tiesioginė saulė ant lapų palieka dideles, tamsias dėmes – tai nudegimai. Augalas pradeda raukšlėtis, meta žiedus, o šaknys vazonėlyje tiesiog „išverda“ nuo karščio. Joms ideali vieta yra rytinė pusė arba stalas šalia lango.
2. Vėzdūnė (Moterų laimė)
Šis augalas vertinamas dėl savo gebėjimo valyti orą ir gražių baltų žiedų. Tačiau vėzdūnė yra šešėlių karalienė.
Gavusi tiesioginės saulės, ji reaguoja akimirksniu: lapai suglemba, nusvyra žemyn, o jų kraštai pradeda ruduoti ir džiūti. Jei matote, kad jūsų „moterų laimė“ vidurdienį atrodo lyg negyva, o vakare atsigauna – skubiai traukite ją nuo lango.
3. Kalatėja
Kalatėjos mylimos dėl savo įspūdingų, raštuotų lapų, kurie vakarais susiskleidžia tarsi maldai. Tai yra miško paklotės augalas.
Intensyvi šviesa joms yra pražūtinga. Pirmiausia išblunka unikalūs lapų raštai – augalas bando apsisaugoti mažindamas pigmentaciją. Vėliau lapai susisuka į vamzdelius, bandydami sumažinti saulės gaunamą plotą, ir galiausiai nudžiūsta.
4. Papartis
Lietuvių namuose paparčiai išgyvena renesansą. Tai klasikiniai drėgnų ir tamsių miškų gyventojai.
Padėti papartį ant saulėtos palangės yra tas pats, kas įmesti jį į laužą. Jo smulkūs lapeliai neturi jokio vaškinio sluoksnio, saugančio nuo garavimo. Saulėje jis pagelsta ir numeta lapus per kelias dienas. Jam reikia drėgmės ir šešėlio.
5. Pinigų medis (Zamiokulkas)
Zamiokulko lapai yra tamsiai žali ir blizgūs, tačiau tiesioginė saulė jam yra priešas. Saulėkaitoje ant lapų atsiranda rudos, sausos dėmės, kurios niekada nebegyja.
Stipri šviesa skatina per greitą augimą, todėl stiebai ištįsta, pasidaro silpni ir nebegali išlaikyti savo svorio.
Gelbėjimo planas ir tinkama vieta
Pamatę pirmuosius pažeidimų požymius, nedelsdami patraukite vazoną į kambario gilumą. Perkėlimas turi vykti palaipsniui, tačiau nudegusius lapus dažniausiai tenka pašalinti, kad augalas nešeikvotų energijos jų gydymui.
Geriausios vietos jautriems augalams:
- Rytinė palangė, kur šviečia tik švelni ryto saulė.
- Lentynos ar stovai 1–2 metrų atstumu nuo lango.
- Šiaurinė namų pusė, užtikrinanti tolygų apšvietimą be kaitros.
- Vonios kambarys su langu (jei augalas mėgsta drėgmę).
Ideali vieta yra ten, kur krenta išsklaidyta šviesa. Toks apšvietimas primena natūralias džiunglių sąlygas ir leidžia augalams atsigauti bei vėl pradėti leisti naujus ūglius.
Tamsesnis kampas reiškia sveikatą
Augalų priežiūra reikalauja supratimo apie jų kilmę. Dažnai manoma, kad visiems reikia saulės, tačiau miško paklotės gyventojams tamsa yra geriausias draugas ir ramybės garantas.
Teisingai parinkta vieta užtikrins ilgą žydėjimą ir vešlumą. Atminkite, kad gėlės nemėgstančios saulės jums padėkos ne džiūdamos ant karštos palangės, o puošdamos jaukią kambario gilumą.