Agurkai – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių, be kurios neįsivaizduojame nei vasariškų salotų, nei žiemos atsargų rūsio lentynose. Nors atrodo, kad užauginti agurką paprasta, daugelis daržininkų kasmet susiduria su tais pačiais nusivylimais: geltonuojančiais lapais, kreivais vaisiais ar tiesiog menku derliumi.
Dažniausiai dėl to kaltos paprastos, bet esminės klaidos sodinant agurkus bei juos prižiūrint. Vos keli neteisingi sprendimai sezono pradžioje gali nulemti, ar rudenį džiaugsitės pilnais krepšiais, ar tik stebėsite džiūstančius stiebus.
Aptarkime penkis svarbiausius dalykus, kuriuos privalote žinoti, jei norite traškių ir sveikų agurkų.
1. Netinkamas laistymas – tiesus kelias į ligas
Daugelis galvoja, kad agurkas yra tiesiog „vandens mėgėjas“ ir pila jį be saiko. Tačiau čia slypi didelė grėsmė. Agurkai turi labai specifinius poreikius drėgmei. Vienam kilogramui vaisių užauginti reikia apie 12 litrų vandens, tačiau svarbiausia ne kiekis, o kaip tą vandenį pateikiate.
Didžiausia klaida – laistyti šaltu vandeniu tiesiai iš gręžinio ar vandentiekio. Agurkai patiria šoką, jų šaknys nustoja siurbti maisto medžiagas, o augalas pradeda skursti. Visada naudokite pastovėjusį, saulėje įšilusį vandenį.
Kita bėda – laistymas vakarais ant lapų. Tai geriausias būdas prisišaukti miltligę ir kitas grybelines ligas. Laistykite tik rytais ir tik šaknų zoną, stengdamiesi nesušlapinti paties augalo stiebo ir lapijos.
2. Erdvės trūkumas ir netvarkingas augimas
Noras sutalpinti kuo daugiau daigų į mažą plotą yra suprantamas, bet pražūtingas. Kai agurkai susodinami per tankiai, tarp jų nustoja cirkuliuoti oras. Drėgmė užsilaiko, lapai pradeda pūti, o ligos plinta žaibišku greičiu nuo vieno augalo prie kito.
Šiltnamyje tarp eilučių būtina palikti bent 1,3–1,7 metro tarpą, o tarp pačių augalų eilėje – apie 50 cm. Jei auginate lauke, laikykitės 1 x 0,4 m schemos.
Taip pat didelė klaida – leisti agurkams šliaužti žeme. Vertikalus auginimas ant atramų ar virvių nėra tik grožio reikalas. Tai leidžia augalui gauti daugiau saulės, vaisiai nesiliečia su žeme ir nepūva, o jūs lengvai pastebite kenkėjus.
3. Skubėjimas sėti į šaltą žemę
Pavasarinė saulė dažnai apgauna, ir sodininkai skuba sėti agurkus vos nutirpus sniegui. Tai viena grubiausių klaidų. Agurkas yra tropinis augalas, kuris visiškai netoleruoja šalčio.
Jei dirvos temperatūra nesiekia bent +13°C, sėklos tiesiog supus žemėje arba daigai bus tokie silpni, kad vėliau visą sezoną sirgs. Į atvirą gruntą sodinti rekomenduojama ne anksčiau kaip gegužės viduryje, kai praeina šalnų pavojus.
Norintys ankstyvesnio derliaus gali gudrauti – naudoti juodą plėvelę dirvos pašildymui (ji pakelia temperatūrą apie 4 laipsnius) arba dengti daigus agrodanga nakčiai.
4. Prasta žemė ir mulčiavimo ignoravimas
Agurko šaknys yra labai paviršinės ir silpnos. Jei pasodinsite juos į sunkią, molingą dirvą, šaknys uždus ir augalas sunyks. Jiems būtina puri, humuso ir oro pilna žemė.
Geriausia prieš sodinimą įterpti komposto arba perpuvusio mėšlo, sumaišyto su smulkintais šiaudais. Tai sukuria idealią struktūrą.
Taip pat didelė klaida – palikti pliką žemę aplink augalus. Mulčiavimas šiaudais ar nupjauta žole yra privalomas. Mulčias sulaiko drėgmę (nereikės taip dažnai laistyti), neleidžia augti piktžolėms ir saugo jautrias šaknis nuo perkaitimo ar atšalimo.
5. Mitybos trūkumas ir „laukinis“ augimas
Agurkas auga labai greitai, todėl jam reikia daug maisto. Jei pamirštate tręšti, vaisiai bus kreivi, kartūs, o mezginės tiesiog nubyrės.
Geriausia naudoti organines trąšas, kurios veikia lėtai. Puikiai tinka raugintas dilgėlių antpilas (skiestas 1:10), kuriame gausu azoto ir kalio. Tręšti reikėtų reguliariai, kas 10–14 dienų.
Kita dažna problema – gailestis genėti. Jei leisite augti visiems šoniniams ūgliams (vadinamiesiems „vagims“), augalas išeikvos jėgas lapų auginimui, o ne vaisiams.
Apatinėje augalo dalyje (iki 50-80 cm) negailestingai šalinkite visus šoninius ūglius ir žiedus – tai sustiprins šaknų sistemą ir vėliau duos daug didesnį derlių viršutinėje dalyje.
Išvada
Dažnai manome, kad daržininkystė yra sėkmės ar oro sąlygų reikalas, tačiau agurkai netoleruoja improvizacijų. Esminės klaidos sodinant agurkus dažniausiai kyla ne dėl žinių trūkumo, o dėl mūsų noro „padaryti geriau“ – palaistyti gausiau, pasodinti tankiau ar anksčiau.
Gamta turi griežtas taisykles. Jei gerbsite augalo erdvę, jo šilumos poreikį ir laistysite tik šiltu vandeniu, jis neturės kitos išeities, kaip tik augti sveikas.
Geriau turėti penkis stiprius, gerai prižiūrėtus krūmus, kurie duos derlių kibirais, nei visą lysvę skurstančių augalų, nuolat kovojančių dėl išgyvenimo.