Bulvių lupenos dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšles, net nesusimąstant. O be reikalo. Tai, kas lieka po vakarienės, šiltnamyje gali duoti daugiau naudos nei kai kurios pirktinės priemonės. Reikia tik žinoti, kaip jas panaudoti.
Patyrę sodininkai seniai pastebėjo, kad bulvių lupenos šiltnamyje veikia paprastai ir patikimai. Jos maitina dirvą, padeda augalams augti ir net sumažina kenkėjų bėdas. Be chemijos, be sudėtingų veiksmų, iš to, kas jau yra namuose.
Bulvių lupenos šiltnamyje suteikia realią naudą
Bulvių lupenos šiltnamyje veikia todėl, kad jos yra paprastas maistas dirvai. Ne augalams tiesiogiai, o žemei. Kai lupenos suyra, dirva tampa gyvesnė, joje atsiranda daugiau judėjimo, o šaknims lengviau augti.
Augintojai tai pastebi paprastai. Daigai greičiau pajuda į priekį, lapai atrodo stipresni, o pats augimas tampa tolygesnis. Be jokio sudėtingumo, be papildomų veiksmų, tiesiog iš to, kas liko virtuvėje.
Lupenos turi krakmolo ir natūralių cukrų. Jie nesuveikia iškart, bet palaipsniui. Dirvoje pradeda dirbti mikroorganizmai, kurie tą maistą paverčia prieinamu augalams. Dėl to šaknys nepatiria streso.
Kai dirvoje yra organikos, daigai lengviau prigyja. Šaknys greičiau plečiasi, augalas mažiau stabteli augime. Tai ypač pastebima su agurkais, cukinijomis ir pomidorais.
Skylančios lupenos gerina dirvos struktūrą. Žemė nesukrenta į kietą gumulą, geriau praleidžia orą ir drėgmę. Tokiose sąlygose augalai auga tolygiau
Kai dirva gauna natūralaus maisto, nereikia skubėti su pirktinėmis trąšomis. Augalai atrodo gyvybingesni, lapai sodresni, augimas stabilesnis. Visa tai be papildomų išlaidų.
Bulvių lupenos šiltnamyje naudingos tik tada, kai naudojamos tinkamose vietose ir kiekiuose
Šiltnamyje svarbu ne tik ką naudoji, bet ir kur tai patenka. Bulvių lupenos neturėtų būti pilamos bet kaip ar bet kur. Kai jos naudojamos su saiku ir vietoje, poveikis jaučiamas, o dirva lieka tvarkinga ir gyva.
1. Skystas užpilas pilamas tik prie šaknų, ne ant lapų
Jei ruošiamas užpilas iš džiovintų lupenų, jį reikia pilti tiesiai prie augalo pagrindo. Ant lapų jis nenaudingas ir gali palikti nešvarias dėmes. Vienam augalui pakanka nedidelio kiekio, kad sudrėktų žemė aplink šaknis, o ne visa lysvė.
2. Užtenka naudoti ne dažniau kaip kas dvi savaites
Per dažnas laistymas lupenų užpilu neduos geresnio rezultato. Dirvai reikia laiko suvirškinti tai, kas pateko į vidų. Dažniausiai pakanka karto per dvi savaites, ypač aktyvaus augimo pradžioje.
3. Sausos lupenos beriamos į dirvą dar prieš sodinimą
Jei lupenos džiovintos, jas galima įterpti į žemę sodinant daigus. Nedidelė sauja į kiekvieną duobutę, ne arčiau kaip keli centimetrai nuo šaknų. Taip jos pradeda skaidytis palaipsniui ir netrukdo augalui startuoti.
4. Giliai nekasti ir nepalikti paviršiuje
Lupenos neturi likti ant paviršiaus. Ten jos gali pritraukti kenkėjus. Geriausia jas įterpti į žemę maždaug kastuvo durtuvo gylyje arba uždengti žemės sluoksniu, kad būtų ramiai dirvoje.
5. Tinka agurkams, cukinijoms ir pomidorams
Šie augalai geriausiai reaguoja į tokią organiką. Jiems svarbus tolygus augimas ir stiprios šaknys. Kitoms kultūroms poveikis gali būti silpnesnis, todėl pirmiausia verta išbandyti būtent su jomis.
Skystas užpilas iš bulvių lupenų pamaitina augalus be rizikos
užpilas naudojamas tada, kai norisi pamaitinti augalus švelniai, be staigaus poveikio. Jis tinka daigams ir jau augantiems augalams, ypač kai šiltnamyje dirva atrodo pavargusi. Paršuoitmas labai paprastas, nėra tam tikrų normų ar sudėtingų reikalavimų.
Ingredientai
- džiovintos bulvių lupenos
- verdantis vanduo
- kibiras arba didesnis indas
- dangtis arba paprastas uždengimas
Lupenų kiekis nėra kritinis. Paprastai pakanka saujos ar dviejų vienam kibirui vandens. Jei jų daugiau, nieko blogo neatsitiks, svarbu nepersistengti su naudojimu vėliau.
Paruošimas labai paprastas. Džiovintas lupenas suberkite į kibirą ir užpilkite verdančiu vandeniu. Indą uždenkite ir palikite pastovėti parą ar dvi. Per tą laiką vanduo patamsėja ir įgauna silpną bulvių kvapą. Tai ženklas, kad užpilas paruoštas.
Prieš laistant skystį galima perkošti, ypač jei dirva lengva ir puri. Taip mažiau rizikos, kad likučiai liks paviršiuje. Jei dirva sunkesnė, galima laistyti ir su smulkiomis dalelėmis, bet tik prie šaknų.
Naudojant svarbu saikas. Vienam augalui užtenka nedidelio kiekio, kad sudrėktų žemė aplink šaknis. Laistoma ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Toks ritmas leidžia dirvai ramiai susitvarkyti, o augalams gauti naudos be streso.
Bulvių lupenos padeda atitraukti kenkėjus nuo augalų
Šiltnamyje kenkėjai dažnai juda ten, kur lengviausia rasti maisto. Bulvių lupenos tuo galima pasinaudoti. Jos vilioja vabzdžius ir dirvos gyventojus stipriau nei jauni augalai, todėl dėmesys nukrypsta nuo to, kas iš tiesų svarbu.
Praktiškai tai daroma labai paprastai. Mažos lupenų krūvelės paliekamos šiltnamio kampuose arba užkasamos negiliai ten, kur augalai neauga. Po dienos ar dviejų matyti, kad kenkėjai renkasi būtent tas vietas, o ne lysves.
Svarbu lupenų nepalikti ilgam. Jas reikia surinkti kartu su tuo, kas prie jų susirinko, ir išnešti iš šiltnamio. Taip sumažinama kenkėjų populiacija ir apsaugomi augalai be papildomų priemonių.
Pabaigai
Bulvių lupenos šiltnamyje pasiteisina tada, kai jos naudojamos tinkamai. Dirva gauna papildomos organikos, augalai auga tolygiau, o kenkėjų aktyvumas dažnai sumažėja savaime. Tai nėra greitas triukas, bet poveikis matomas per laiką.
Lupenoas nėra sunku paruošti, jų nereikia daug, o rezultatas atsiranda natūraliai. Kai dirva jaučiasi gyvesnė, šiltnamyje ir darbo mažiau, ir augalai atrodo tvirtesni.