Agurkų sėklų mirkymas man ilgą laiką atrodė kaip smulkmena, kol nepamačiau skirtumo pati. Vienais metais daigai kilo lėtai, lapai buvo silpni, o derlius baigėsi dar vasaros viduryje. Kitą sezoną pakeičiau tik vieną dalyką prieš sėją ir vaizdas darže buvo visai kitas.
Kai sėklos prieš sodinimą gauna šiek tiek papildomos pagalbos, augalai startuoja ramiau ir tvirčiau. Daigai pasirodo tolygiai, šaknys formuojasi stipresnės, o pats agurkas vėliau auga be nuolatinių problemų. Tai paprastas veiksmas, kuris neužima daug laiko, bet vasarą leidžia rinkti derlių be nusivylimo.
Paruoštos sėklos sudygsta kitaip
Kai sėklas sėdavau tiesiai iš pakelio, rezultatas visada būdavo nevienodas. Vienos sudygsta greitai, kitos vėluoja, trečios iš viso taip ir neišlenda. Vėliau tie patys augalai ir auga skirtingai, nors žemė ta pati, laistymas tas pats.
Kai pradėjau sėklas paruošti prieš sėją, skirtumas pasimatė iš karto. Daigai kilo beveik vienu metu, atrodė stipresni, lapai buvo ryškesni. Vėliau tokie augalai lengviau prigijo lysvėje ir ne taip greitai nusilpo po vėsesnių naktų.
Mirkymui naudoju paprastas alavijo sultis
Alaviją namuose turiu seniai, todėl šis būdas atsirado natūraliai. Nieko sudėtingo nereikia, svarbu tik, kad sultys būtų tikros, be priedų. Jos nėra stiprios, bet sėkloms to visiškai pakanka, kad jos suaktyvėtų.
Prieš mirkymą alavijo lapą nupjaunu ir išspaudžiu sultis. Jei augalo po ranka nėra, tinka ir natūralios, parduotuvėje pirktos sultys, svarbu, kad sudėtyje nebūtų cukraus ar kvapiklių. Viskas daroma paprastai, be tikslių laboratorinių matavimų.
Ko reikia mirkymui:
- Agurkų sėklų
- Alavijo sulčių
- Nedidelio indelio
- Marlės ar popierinio rankšluosčio
Sėklas sudedu į indelį, užpilu alavijo sultimis taip, kad jos būtų apsemtos, bet ne plūduriuotų. Laikau 6–12 valandų kambario temperatūroje. Ilgiau laikyti nereikia, per tą laiką sėklos prisigeria drėgmės ir tampa pasiruošusios sėjai.
Išėmus sėklas, jų neplaunu. Iškart sodinu į paruoštą žemę arba į daigyklas. Taip jos pradeda augti be uždelsimo ir greičiau parodo pirmuosius daigus.
Stiprūs daigai formuojasi pirmosiomis savaitėmis
shutterstock.com
Po sudygimo agurkai labai greitai parodo, ar startas buvo geras. Šiuo metu augalams reikia ne daug veiksmų, o teisingų sprendimų. Jei šios savaitės praeina ramiai, vėliau problemų būna gerokai mažiau.
1. Šviesa turi būti pastovi, bet ne kaitri
Vos pasirodžius daigams, indelius perkeliu į šviesią vietą. Tiesioginė saulė per stiklą gali perdeginti jaunus lapus, todėl renkuosi vietą, kur šviesa krinta ilgai, bet švelniai. Jei daigai pradeda stiebtis į viršų, tai ženklas, kad šviesos trūksta.
2. Laistymas tik tada, kai žemė pradeda džiūti
Agurkų daigai nemėgsta nuolatinės drėgmės. Laistau tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis jau sausas. Vanduo turi būti šiltas, pilamas atsargiai, kad neišplautų šaknų.
3. Temperatūra be staigių svyravimų
Pirmomis dienomis daigams pakanka 20–22 laipsnių. Vengiu staigių pokyčių, nes jie silpnina augalą. Skersvėjai ir vėsios palangės dažnai daro daugiau žalos nei naudos.
4. Vietos pakanka kiekvienam augalui
Jei daigai susodinti per tankiai, jie pradeda konkuruoti. Tokiu atveju persodinu anksčiau, kol šaknys dar nesusipynusios. Kiekvienas augalas turi turėti savo vietą augti.
5. Jokio skubėjimo su trąšomis
Kol pasirodo pirmi tikrieji lapai, papildomo maitinimo nereikia. Per anksti duotos trąšos dažnai paskatina silpną, vandeningą augimą. Leisdama augalui sustiprėti natūraliai, gaunu tvirtesnius daigus.
Paruoštos sėklos ir ramus startas atsiperka vasarą
Kai agurkai nuo pat pradžių gauna geras sąlygas, vėliau su jais būna mažiau rūpesčių. Augalai greičiau prisitaiko, stipriau laikosi žemėje ir ilgiau išlieka gyvybingi net pasikeitus orams. Toks augimas leidžia jiems nuosekliai formuoti žiedus ir vaisius.
Agurkų sėklų mirkymas kartu su kantriu daigų auginimu sukuria tvirtą pagrindą visam sezonui. Vasarą tai atsiperka gausesniu derliumi, stipresniais krūmais ir mažiau nusivylimo. Kai pradžia gera, likusi dalis vyksta daug sklandžiau.