Voveraičių paruošimas žiemai daug kam tampa galvosūkiu – kodėl vieniems jos išlieka kvapnios ir švelnios, o kitiems pavirsta į kietas, guminės tekstūros grybus? Paslaptis slypi ne tik recepte, bet ir pirmuosiuose žingsniuose ruošiant šiuos miško delikatesus.
Patyrę grybautojai sako, kad svarbiausia – nepervirti ir neskubėti. Kartais užtenka tik trumpai apkepinti svieste ar lengvai apdžiovinti, kad žiemą voveraitės išsaugotų visą savo skonį ir aromatą.
Pagrindinė klaida, dėl kurios voveraitės tampa guminės
Daugelis žmonių, vos parsinešę voveraites, pirmiausia jas verda. Atrodo logiška – nuplauti, užvirti, o tada jau marinuoti ar šaldyti. Tačiau būtent šis žingsnis dažniausiai ir sugadina grybų tekstūrą.
Ilgesnis virimas verčia voveraites prarasti natūralų traškumą. Jos prisigeria vandens, suminkštėja, o užšaldžius ar konservavus pavirsta į kramtomą, guminę masę. Tokias žiemą naudoti nesinori – jos praranda ne tik skonį, bet ir kvapą.
Patyrę grybautojai pataria: jei norite išsaugoti voveraičių natūralumą, virkite tik minimaliai arba visai nevirkite prieš užšaldydami. Vietoj to rinkitės kitus būdus – lengvą apkepinimą, troškinimą ar džiovinimą.
Užšaldytos voveraitės išlieka kaip šviežios
Šaldymas yra vienas patikimiausių būdų išsaugoti voveraites žiemai. Jei tai padaroma tinkamai, jos išlieka kvapnios, ryškios spalvos ir skoniu beveik nesiskiria nuo ką tik iš miško parneštų grybų.
Svarbiausia taisyklė – voveraičių prieš šaldymą neverta virti. Užtenka jas kruopščiai nuvalyti, nuplauti tik jei labai reikia, o tada trumpai apkepinti svieste ar alyvuogių aliejuje. Taip pašalinama perteklinė drėgmė, o grybas išlaiko natūralią struktūrą.
Atvėsusias voveraites sudėkite į sandarius indelius arba specialius šaldymo maišelius. Patogu porcijuoti po tiek, kiek paprastai sunaudojate vienam patiekalui – taip išvengsite nereikalingo atšildymo.
Šaldiklyje laikomos voveraitės puikiai išsilaiko iki metų. Žiemą pakanka jas tiesiai iš šaldiklio dėti į keptuvę ar troškinį – jos neišskiria perteklinio vandens ir išlieka gardžios.
Džiovinimas paverčia voveraites prieskoniu visiems metams
Džiovinimas – vienas seniausių ir patikimiausių grybų konservavimo būdų. Tinkamai išdžiovintos voveraitės išlieka kvapnios, o jų skonį galima panaudoti padažams, sriuboms ar net prieskonių mišiniams.
Pirmiausia voveraites reikia kruopščiai nuvalyti nuo miško šiukšlių, bet jų nemirkyti vandenyje – kitaip prarasite dalį skonio. Jei reikia, lengvai pavalykite drėgna šluoste.
Instrukcija džiovinimui:
- Voveraites supjaustykite vidutinio dydžio gabaliukais.
- Išdėliokite ant grotelių ar kepimo popieriaus vienu sluoksniu.
- Džiovinkite elektrinėje džiovyklėje arba orkaitėje 40–50 °C temperatūroje.
- Palikite, kol visiškai praras drėgmę ir taps trapios.
Išdžiūvusias voveraites laikykite sandariame stikliniame inde arba drobiniame maišelyje. Žiemą pakanka jas užpilti šiltu vandeniu, kad suminkštėtų, ir galima naudoti kaip šviežias – jų aromatas išsaugotas puikiai.
Marinuotos voveraitės – klasikinis žiemos skonis
Marinuotos voveraitės jau seniai tapo neatsiejama žiemos atsargų dalimi. Jos tinka ir kaip užkandis, ir prie mėsos ar bulvių patiekalų. Svarbiausia – nepervirti, nes būtent tai dažniausiai sugadina jų tekstūrą.
Receptas marinuotoms voveraitėms
Ingredientai:
- 1 kg šviežių voveraičių
- 1 litras vandens
- 2 valg. š. druskos
- 1 valg. š. cukraus
- 100 ml acto (9 %)
- 5 lauro lapai
- 10 juodųjų pipirų žirnelių
- 3 česnako skiltelės
Paruošimas:
- Voveraites kruopščiai nuvalykite, nuplaukite tik jei būtina.
- Užvirinkite vandenį su druska, cukrumi, pipirais, lauro lapais ir česnaku.
- Grybus trumpai (apie 10 min.) pavirkite atskirai, tada suberkite į marinatą.
- Įpilkite actą, dar 5 min. pakaitinkite.
- Sudėkite į sterilizuotus stiklainius, užsukite.
Tokios voveraitės išlieka kvapnios, lengvai traškios, o žiemą ant stalo suteikia tikrą miško aromatą.
Taip pat skaitykite: Voveraičių tinktūra – paprastas močiutės receptas sveikatai
Išvada
Voveraičių paruošimas žiemai gali būti sėkmingas, jei pasirenkamas tinkamas būdas. Didžiausia klaida – ilgas virimas, dėl kurio grybai tampa guminiai ir praranda savo skonį.
Trumpas apkepinimas, šaldymas, džiovinimas ar marinavimas leidžia išlaikyti jų aromatą ir tekstūrą. Tokios voveraitės žiemą praturtina tiek paprastus patiekalus, tiek šventinį stalą – lyg ką tik iš miško parneštos.