Kai kas nors pamini šitą patiekalą, prieš akis iškart iškyla garuojantis dubenėlis, šiltas kepeninės kvapas, krienai, riekė juodos duonos ir šalia garuojanti arbata. Dabar tokie pusryčiai pasitaiko retai, bet jie iki šiol išlieka vienu iš tų skonių, kurio ilgisi daug kas.
Šiandien kepenys pusryčiams gal skamba neįprastai, bet anksčiau tai buvo tikras savaitgalio arba šventinių pusryčių džiaugsmas. Paprastas, sotus, maistingas ir – svarbiausia – be jokių sudėtingų produktų ar triukų virtuvėje.
Receptas: kaip paruošti sotų pusryčių patiekalą su kepenimis
Šitas receptas iš tų, kuriems nereikia nei daug produktų, nei specialių įgūdžių. Viskas labai paprasta, o skonis kalba pats už save. Šilta, sotu, o jei dar su krienais ar juoda duona – bus sunku sustoti po vieno kąsnio.
Reikės:
- ~500 g kiaulienos kepenų
- Širdies, skūros, mėsos su kauliukais (apie 300–400 g iš viso)
- Nedidelio kumpio gabalėlio
- 2 svogūnų
- Druskos, pipirų, lauro lapo
- Vandens virimui
- Krienų, duonos ir arbatos – patiekimui
Pirmiausia į puodą sudėk visas dalis – kepenis, širdį, mėsą su kauliukais ir skūrą. Užpilk vandeniu, dėk druskos, pipirų, lauro lapą ar kitų mėgstamų prieskonių ir virk ant nedidelės ugnies apie 2,5 valandos. Lėtai, bet užtikrintai – taip viskas išverda iki minkštumo.
Kai išvirs, leisk masei šiek tiek atvėsti. Tuomet išrink kauliukus, jei jų yra, kad liktų tik tai, kas valgoma. Viską sumalk mėsmale kartu su dviem svogūnais – jie suteiks daugiau skonio ir švelnumo.
Tuomet visą sumaltą masę grąžink atgal į sultinį. Kaitink dar apie 20 minučių, vis pamaišydamas, kad niekas neprikibtų prie dugno ir viskas gražiai susijungtų. Turi gautis vientisa, šiek tiek tiršta, bet dar minkšta konsistencija.
Kodėl verta išbandyti
Nors dabar daug kas renkasi košes, skrebučius ar jogurtus, toks patiekalas su kepenimis turi savo vietą. Jis ne tik sotus, bet ir vertingas – čia ne šiaip užkandis, o pilnas maistas, nuo kurio diena tikrai neprasideda tuščiu skrandžiu.
Toks pusryčių variantas ypač patiks tiems, kurie vertina natūralų skonį, prisimena vaikystę ar tiesiog nori kažko kito, nei įprasta. Ir nors dabar viskas paprasta – vienu mygtuku pašildai ką nori, – šitam patiekalui reikia šiek tiek laiko. Bet kai paragauji, supranti, kad buvo verta.
Paprasta duona, šiek tiek krienų, šilta lėkštė – nieko nepritrūksta. Skonio daug, kvapas pažįstamas, o sotumo užtenka ilgam.
Jeigu dar nebandei – verta pasigaminti
Kartais tie patys paprasčiausi dalykai ir palieka didžiausią įspūdį. Toks pusryčių patiekalas su kepenimis nepretenduoja į jokį išskirtinumą, bet skonio jis turi tiek, kiek reikia. Ypač jei viską darai be skubos, su trupučiu prisiminimų ar tiesiog noru pavalgyti kaip žmogui.
Verdant visą virtuvę apgaubia toks kvapas, kurio jokia parduotuvinė pakuotė neatkartos. O kai viską supili į lėkštę ir šaukštu brūkšteli krienų prie šono, supranti, kad tam tikri dalykai niekada nepraranda vertės.