Bulviniai vėdarai yra vienas tų patiekalų, kurie skelia visuomenę į dvi dalis: vieni juos dievina, kiti – negali net pažiūrėti. Tačiau tie, kurie vertina autentišką kaimišką skonį, žino – gerai iškepti vėdarai su traškia odele ir puriu vidumi yra tikras kulinarinis šedevras.
Nors šis patiekalas gaminamas vis rečiau, jo paruošimo procesas yra puiki proga prisiminti senąsias tradicijas. Svarbiausia čia nebijoti darbo su žarnomis ir žinoti keletą techninių subtilybių, kurios užtikrins, kad vėdarai orkaitėje nesprogs, o skonis bus subalansuotas ir turtingas.
Paslaptis slypi tinkamame žarnų paruošime ir tarkių konsistencijoje
Didžiausia vėdarų nesėkmė būna tada, kai žarnos lieka sūrios arba turi specifinį kvapą. To išvengsite tik kantriai jas mirkydami. Kitas svarbus momentas – tarkių užplikymas pienu. Tai neleidžia masei pajuoduoti ir suteikia vėdarams tą ypatingą purumą, kurio nepasieksite tiesiog sumaišę žalius tarkius.
Rūkyta šoninė ir svogūnai vėdarams suteikia pagrindinį aromatą, o kiaušiniai padeda visai masei susirišti, kad prapjovus vėdarą jis neišsityškotų. Tai techniškai paprastas, bet dėmesio detalėms reikalaujantis receptas.
Bulvinių vėdarų receptas
Receptas skirtas vidutinei šeimos porcijai, tačiau kiekius galite koreguoti pagal turimų žarnų ilgį.
Jums reikės šių ingredientų:
- Kiaulių žarnų (sūdytų, storų arba plonų);
- 2,5 kg bulvių;
- 3 didelių svogūnų (2 į tarkius, 1 kepinimui su šonine);
- 300 g rūkytos šoninės;
- 200 ml pieno (užplikymui);
- 2 kiaušinių;
- Druskos, pipirų ir gausaus žiupsnio džiovintų krapų.
Gamybos eiga ir kepimo instrukcija
- Žarnų paruošimas. Žarnas kruopščiai išplaukite, pašalinkite gleives ir riebalų perteklių. Jei naudojate sūdytas žarnas, jas būtina mirkyti šaltame vandenyje bent 3–4 valandas, periodiškai pakeičiant vandenį, kad pasišalintų druskos perteklius.
- Tarkių ruošimas. Bulves ir du svogūnus sutarkuokite smulkia tarka. Keptuvėje pakepinkite smulkintą šoninę su likusiu svogūnu, kol gražiai apskrus. Karštą pieną užvirinkite ir supilkite į tarkius nuolat maišydami – tai suteiks vėdarams minkštumo.
- Masės pagardinimas. Į bulvių masę sudėkite pakepintą šoninę, įmuškite kiaušinius, suberkite druską, pipirus ir džiovintus krapus. Viską gerai išmaišykite iki vientisos masės.
- Žarnų kimšimas. Naudodami piltuvėlį, pilkite masę į žarnas. Svarbu užpildyti tik 75 % žarnos tūrio, nes kepant žarna traukiasi, o tarkiai plečiasi – perkimšti vėdarai tiesiog susprogs. Žarnų galus tvirtai užriškite siūlu.
- Paruošimas kepimui. Vėdarus sudėkite į aliejumi pateptą skardą ir kiekvieną dešrą tankiai subadykite adata ar smeigtuku, kad išeitų oras ir garai. Jei kepimo metu skardoje susidarys skysčio, jį būtinai nupilkite, kad vėdarai keptų sausai.
- Pirmas kepimo etapas (130°C). Dėkite vėdarus į iki 130 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 30 minučių. Ši žema temperatūra leidžia žarnai stabilizuotis nesuplyšus.
- Antras kepimo etapas (160°C). Pakelkite temperatūrą iki 160 laipsnių ir kepkite dar 30 minučių. Kepimo metu vėdarus bent kartą apverskite ir patepkite aliejumi.
- Baigiamasis etapas (180°C). Padidinkite kaitrą iki 180 laipsnių ir kepkite dar 30–40 minučių, kol oda taps tamsiai auksinė ir traški.
Kada tikėtis geriausio skonio ir efekto?
Iškepę bulviniai vėdarai turėtų būti kieti iš išorės, bet minkšti viduje. Geriausias efektas pasiekiamas leidžiant jiems „pailsėti“ išjungtoje orkaitėje apie 5–10 minučių – tada tarkiai galutinai sutvirtėja.
Patiekite juos karštus su tradiciniu spirgučių padažu ir riebia grietine. Tai momentas, kai visi skepticizmai išnyksta, o gomurį lepina tikras, laiko patikrintas naminis maistas.
Patiekalas, kurį verta pamėgti iš naujo
Naminiai bulviniai vėdarai reikalauja kantrybės, tačiau rezultatas visada atperka visas pastangas. Tai receptas, kuriame telpa mūsų kulinarinis paveldas ir tikrasis kaimo kvapas.
Išbandykite šį gamybos būdą, sekite kepimo temperatūras ir mėgaukitės rezultatu, kuris privers net didžiausius skeptikus paprašyti pakartoti.