Šitą koldūnų sriubą verdu tada, kai namuose reikia greito ir normalaus valgio. Ingredientai paprasti, viskas aišku, o rezultatas visada pasiteisina. Nei per riebi, nei per skysta, tinka ir pietums, ir vakarienei.
Koldūnai čia labai tinka, nes sriuba gaunasi soti, bet ne sunki. Jei namuose yra bulvių, šiek tiek daržovių ir pora kiaušinių tešlai – daugiau beveik nieko nereikia.
Koldūnų sriubos receptas
Tai paprasta, aiški sriuba, kuri visada pavyksta. Produktai įprasti, gaminimas be sudėtingų žingsnių, o skonis toks, kad tinka visai šeimai. Viskas verdama viename puode, todėl ir po gaminimo lieka mažiau rūpesčių.
Sriubai:
- apie 300 g vištienos filė
- 2 vidutinės bulvės
- 1 morka
- 1 svogūnas
- 1 lauro lapas
- 1 šaukštas aliejaus
- druska ir pipirai pagal skonį
Koldūnų tešlai:
- 2 kiaušiniai
- apie 100 g miltų
- 2 šaukštai vandens
- 1 arbatinis šaukštelis aliejaus
- žiupsnelis druskos
Gaminimas
Vištieną nuplaunu, dedu į puodą su vandeniu, įmetu lauro lapą ir verdu ant nedidelės ugnies apie 40 minučių. Jei susidaro putos, jas nugraibau. Išvirus mėsą išimu, supjaustau gabaliukais ir grąžinu atgal į sultinį.
Svogūną smulkiai supjaustau, morką sutarkuoju. Keptuvėje su trupučiu aliejaus apkepinu, kol daržovės suminkštėja ir lengvai pagelsta. Bulves nulupu, supjaustau nedideliais kubeliais ir sudedu į puodą kartu su apkepintomis daržovėmis. Verdu apie 15 minučių, kol bulvės beveik minkštos.
Kol verda sriuba, užminkau tešlą. Kiaušinius sumaišau su druska, vandeniu, aliejumi ir pamažu įmaišau miltus. Tešla turi būti tiršta, bet minkšta. Iš jos pjaustau mažus gabalėlius arba spaudžiu mažais kąsneliais tiesiai į verdančią sriubą.
Sudėjus koldūnus, verdu dar 5–10 minučių, kol jie iškyla ir pilnai išverda. Pabaigoje paragauju, jei reikia, pasūdau ar įberiu pipirų. Nukeliu nuo ugnies ir leidžiu kelias minutes pastovėti po dangčiu.
Kodėl ši sriuba neatsibosta net verdant dažnai
Koldūnų sriuba gera tuo, kad ją lengva pritaikyti pagal tai, kas tuo metu yra namuose. Jei nori sodresnio skonio – gali įdėti daugiau daržovių. Jei norisi lengvesnio varianto – mažiau bulvių ir plonesnį sultinį. Pats pagrindas nuo to nenukenčia.
Dar vienas pliusas – koldūnai sriuboje nesubyra ir netampa koše. Net kitą dieną skonis išlieka normalus, o tekstūra nepasikeičia taip, kaip būna su kai kuriomis kitomis sriubomis. Dėl to ją galima virti ne tik vienam kartui, bet ir dviem dienoms į priekį.
Tokie receptai dažniausiai ir lieka virtuvėje ilgam. Ne dėl įmantrybių, o todėl, kad veikia visada. Jei reikės, kitą kartą galim parodyti ir greitesnę versiją, kai laiko dar mažiau.
Kai norisi paprasto, bet tikro maisto
Receptas dažniausiai praverčia tada, kai nesinori galvoti, ką gaminti. Viskas aišku nuo pradžios iki pabaigos, nereikia nei papildomų idėjų, nei ypatingos nuotaikos. Išsiverdi, pavalgai ir ramu.
Tokie patiekalai ir lieka virtuvėje ilgam. Ne dėl to, kad įspūdingi, o dėl to, kad patikimi. Jei kažkurią dieną vėl iškils klausimas, ką virti pietums ar vakarienei, labai tikėtina, kad mintyse vėl atsiras ši sriuba.